Blogas

Kategorijų filtras:
Gegužės 23

(ne)Ramusis rinkimų savaitgalis.

Šį savaitgalį dauguma mūsų eisime balsuoti. Norėčiau rašyti "visi", bet žinau, kad ne visi tą darys. Lyndon B. Johnson, 36-as JAV Prezidentas, sakė: “The vote is the most powerful instrument ever devised by man for breaking down injustice and destroying the terrible walls which imprison men because they are different from other men.”

Sausio 09

Kosmosas yra ir Žemėje.

Morta Sofija rimtų rimčiausiai laukė šio įvykio ir susinervino, kad nematė live. Man žiauriai smagu, kad septynerių metų vaikui įdomu ir svarbu tokie dalykai. Net neabejoju, kad tai yra nuo aplinkos, kurioje vaikas leidžia daugiausiai laiko, priklausantis dalykas. Jeigu mėgstate klausyti paskaitų/pranešimų, štai vienas apie aplinką. (Ačiū, Vitalija!).

Sausio 06

Kodėl palaikau G.Landsbergio sprendimą dalyvauti rinkimuose.

Turiu prisipažinti, antraštę pasiskolinau iš p.Rasos Juknevičienės. Kadangi dar iš aktyvaus tinklaraščio rašymo laikų bendrauju su tinklaraštininkais, jau buvau paskatinta parašyti panašaus turinio įrašą, bet iki tol, kol neperskaičiau 15min.lt straipsnio komentaruose linkėjimo atsipūsti, kuris buvo skirtas man kaip įsivaizduojamai straipsnio autorei (atsiprašau tikrojo autoriaus), pagalvojau, kad noriu viešai išsakyti savo poziciją. Kadangi turiu galimybę rašyti, o ir apskritai nevengiu savo vardo ir pavardės ties tuo, kuo tikiu, tebūnie šis įrašas - mano pozicija.

Sausio 04

La grande bellezza. Didis grožis.

Ar matėte šį filmą (žr įrašo antraštę)? Mes pažiūrėjome. Tiesa, aš sugebėjau per vidurį nusnausti, tai, matyt, nebuvo adrenaliniškas, o atsibudusi nesijaučiau labai atitrūkusi, tai, matyt, ir turinys nėra greitas, bet, kita vertus, aš ir nesu kino kritikė ir žinovė, o miego dažnai trūksta, tai užlūžtu, jei turinys nėra įdomus. Man šis filmas patiko dėl Romos vaizdų, nes konkrečiai man Roma - svajonių miestas. Visiškai. Galėčiau ten važiuoti reguliariai tiesiog pabūti, pakvėpuoti tuo oru, nes jis YRA kitoks. Man jis yra žmogaus galimybių oras. Įkvėpimo oras. O pavadinimas suskambo varpeliais, nes tiesiog vakar susidūriau su dviem labai gražiais veiksmais, kurie irgi paskatino galvoti apie galimybes, įkvėpimą ir viltį.

Sausio 03

Kai pagalvoji...

Nustebino? O, ne. Taip šiandien galvoju kaskart, kai mintys atsitraukia nuo darbo  - po to, kai DELFI išspausdino šią naujieną, o 11.45 jau buvo 485 komentarai ir, kaip sakant, tokie visažiniški komentarai. Teisybę pasakius, nėra čia naivuolių, ir niekas nesitikėjo daugumos palaikančių komentarų, bet tai, ką perskaičiau, pranoko visus įsivaizdavimus...Ir bjauriausia yra tai, kad daug komentarų skirti net ne Gabrieliui, o...man arba jo seneliui (arba apskritai tiesiog kliedesiai - kitaip net nežinau, kaip pavadinti, nes komentarais vadinti tiesiog liežuvis neapsiverčia) - stick to the topic,dear sakydavo mano vienas dėstytojas - akivaizdu, kad daug kam tai yra dar svetima sąvoka.

Sausio 02

Labas, 2014-ieji!

Kažkaip įsijungiau tinklaraštį ir pradėjau rašyti, tai net nežinau, koks bus šis įrašas po tokios ilgos pertraukos. Problema, kurią turiu išspręsti - kaip padaryti, kad man rašyti įrašus būtų lengva. Nes dabar sistema yra tokia, kad ir įrašus rašyti, ir nuotraukas kelti yra ganėtinai sudėtinga, o aš jau supratau save esant vieno langelio žmogumi (jeigu man reikia daug žingsnių, tai aš tiesiog išvis to veiksmo neatlieku). O rašyti paskatino tai, kad viena bendradarbė atsiuntė nuorodą į mano pernai metų pamąstymus, ką norėčiau daryti 2013 metais, o aš kaip tik skaičiau straipsnį apie tai, ko reikėtų atsisakyti 2014 metais. Straipsnis sukėlė minčių, atsiųstas įrašas priminė apie merdintį tinklaraštį ir...sėdau rašyti. Nes šie metai bus dar įdomesni, nei 2013. Just wait.

Sausio 20

23andMe - genetinių tyrimų laboratorija.

Prieš keletą metų sužinojau apie tokios kompanijos, kurios pavadinimas 23andMe, egzistavimą. Sužinojau iš LA, kuris pasidarė genetinį testą ir mums su G apie tai papasakojo. Esmė yra ta: tu užsisakai genetinį tyrimą, kompanija atsiunčia kolbą, tu - į ją prispjaudęs - siunti ją atgal ir po mėnesio-dviejų gauni savo genetinio tyrimo rezultatus. Tai štai būtent iš ten atėjo mūsų siuntinys šeštadienį. Kodėl 23andMe? Žinia, turime 23 poras chromosomų.

Sausio 04

Apie tai, ką norėčiau daryti 2013-aisiais metais.

Sveikinu visus su 2013-aisiais metais. Kai prisimeni, kas buvo prieš 20 metų, pasijauti, kad jau paaugliai turėtų žiūrėti į tave ir galvoti, kad esi pagyvenusi moteris. Prisimenu, kartą kalbėjau su tėte (man buvo, na, gal septyniolika metų) ir sakau jam: ką aš žinau, kiek tam žmogui buvo metų...pagyvenęs toks...gal kokie keturiasdešimt. :) Tada tėtė labai juokėsi. Juokas juokais, bet aš pati tai tikrai nesijaučiu pagyvenusi...nors - žiūrėdama į Augustą - esu priversta įsisąmoninti, kad tas išstypęs žavingas jaunuolis yra...mano sūnus!

Gruodžio 10

Jūros pašaukti.

 

Gruodžio 08

Kalėdinė pasaka ir Kalėdinė dovana.

Šiemet su vaikais turime vieną Kalėdinį ritualą, kuris yra mielas iki Mėnulio ir atgal - su vaikais kiekvieną vakarą sėdam skaityti knygos. Skaitome Marko Leino knygą "Kalėdų istorija". Nusipirkome ją dėl kelių priežasčių: a) ją redagavo vaikų baba, tai jau seniai žinojome, kad bus išleista smagi Kalėdinė knyga; b) knygoje -  24 langeliai (skyriai) - lygiai tiek, kiek trunka Kalėdų laukimas. Gertrūdai ši knyga dar per sudėtinga, todėl ji pusiau dalyvauja, tačiau kiti trys klauso sulaikę kvėpavimą.

Spalio 25

Atverčiam paskutinį rudens lapą.

Ką gi, turiu prisipažinti, kad keletą kartų atsidariau rašyti ir vis uždarau - neįprasta man tai, kad beveik viskas šiame tinklaraštyje kitaip. Be to, Stokholmo oro uoste parašiau ilgą ir man pačiai patikusį įrašą apie įspūdžius iš Švedijos ir...viską praradau. Tada vos ne pro ašaras prisiekiau, kad daugiau tinklaraščio nerašysiu ir nekenčiu visų šitų naujovių :) Bet, kaip sakant, taip, kaip mokau vaikus prisitaikyti prie naujovių, taip, be jokios abejonės, turiu išmokti ir pati. Čia kaip tas eksperimentas su vaikais ir oreo sausainiukais (dar žinomas ir atkartotas kaip ekperimentas su zefyrais): jeigu gebėsi užsispirti ir pasiekti tikslą, tai gyvenime bus lengviau :) (Čia aš save visaip įtikinėju).

Spalio 21

Kelionės ir septyni seni geri patarimai tėvams.

Ši savaitė - kelionių savaitė: Kaunas, Klaipėda, Gargždai, Ryga (oro uostas), Stokholmas. Kaune stebėjau Vaikystės Sodo darbą, Klaipėdoje - seminaras pedagogams, Gargžduose - seminaras tėvams ir pedagogams, Ryga - nes nėra tiesioginio skrydžio į Stokholmą ir štai Stokholmas. Iš visų ES valstybių ir vietų ES/CEDEFOP organizuojami praktiniai mokymai ugdymo įstaigų vadovams vyksta būtent čia, Švedijoje. Nenuostabu, nes Jarfalla regionas garsėja savo švietimo vadyba visoje Europoje, o mes buvome atrinkti būtent semtis gerosios patirties. Taip, atrinkti: 15 laimingųjų iš visos ES (ne daugiau kaip po vieną iš valstybės)  savaitę stebėsime ir gilinsimės į šio regiono švietimo vadybą.

Rugsėjo 08

650 000 valandų trunkantis stebuklingas atomų pokštas.

Šį įrašą pradėjau rašyti gan seniai. Nors iš tiesų - ne taip ir seniai. Bet tas laikas buvo it amžinybė. Akimirkomis jaučiausi it filme, kurio esu viso labo tik žiūrovė. Bet apie viską nuosekliai...

Gegužės 03

Gyvenimas su septynmyliais batais.

Pastaruoju metu pastebėjau, kad dabar vis sunkiau prisėsti prie tinklaraščio. Viena priežasčių, kad vis norisi rašyti apie Vaikystės Sodą. Bet tada, galvoju, bus tinklaraštis apie Vaikystės Sodą. Arba Vaikystės Sodo tinklaraštis. Nes Vaikystės Sodas yra milžiniška mano kasdienybės dalis. Kita priežastis - mano jau minėta - nenoras rašyti apie savo vaikus Lietuvoje, kai mes gyvename Lietuvoje. Pavyzdžiui, apie belgiškas mokyklas, darželius ir lopšelius buvo lengva rašyti, nes skaitytojai Lietuvoje nei apie jas žino, nei ką. Be to, tinklaraščio prancūzakalbiai belgai neskaitė, todėl neišgyvenau dėl reakcijos, kuri būtų, jei kas nors įsiskaudintų - nes tiesiog niekas neskaitė. Žodžiu, buvo daug paprasčiau. Kadangi vis dar gaunu daug klausimų, galėčiau tiesiog atrašyti į juos, bet man tenka į labai daug panašių klausimų kasdien atsakyti gyvai Vaikystės Sodo tėveliams, tad vakare, visiems sumigus ir prisėdus prie kompiuterio, dažnai tiesiog visiškai nebeturiu jėgų kartoti tai, apie ką kalbėjau dieną.

Kovo 31

Jūrų muziejus ir Neringa.

Vasario 09

Koks yra "lietuviškas" vaikas?

Šįkart net kelios tinklaraščio skaitytojos ir pažįstamos atsiuntė nuorodą į vieną straipsnį, kuriame yra lyginami "prancūziški" ir "amerikietiški" vaikai. Pats straipsnis man patiko. Kadangi pirmoji nuorodą atsiuntė pažįstama, kuri šiuo metu gyvena Belgijoje, tai mes, kaip sakant, susižvalgėme laiškuose, kad, rodos, straipsnyje aprašomi ne "prancūziški", o "belgiški" vaikai.

Sausio 04

Devyniese pas Kalėdų Senelį. II dalis.

Naujus Metus pradedame kelione pas Kalėdų Senelį. Prieš tai užvažiuojame ant didžiausio Laplandijos kalno. Sninga ir šąla – galų gale pajaučiame tikrą žiemą, kai yra ne  -5, o -15! Nuo kalno atsiveria nuostabi panorama – abi Rovaniemi upės, miškai, sniegas. Ir, žinoma, slidinėtojų trasos ir pan. Mes jau antri metai nevažiuojame slidinėti, tai taip net širdį suspaudžia. Gėris tas slidinėjimas, nors tu ką. Beje, aš į Rovaniemį važiavau su savo slidinėjimo kostiumu, tai supratau, kad šiaip tokioms žieminėms išvykoms jis nėra tinkamas – per plonas ir per daug (per greitai?) praleidžiantis vandenį. Slidinėjant buvo super, bet sėdint ant sniego motociklo arba šaltoje kotoje – ne kas.

Sausio 02

Devyniese pas Kalėdų Senelį. I dalis.

Žinote tą posakį, kad reikia kažko labai norėti, ir dažnai aplinkybės taip susiklosto, kad tai, apie ką vis dažniau ir garsiau galvodavote, ima ir įvyksta. Amerikiečiai sako: be careful what you wish for. Trumpai tariant, svajok atsargiai. Bet šįkart džiaugiuosi, kad svajojau, nes...su visa šeima esame Laplandijoje!

Rugsėjo 19

Carpe diem.

Kartais būna taip gražu, kad įsitrauki ir, atrodo, susilieji su tuo, ką matai. Nes žiūri ne tik akimis: žiūri kiekvienu savo įkvėpimu, kiekvienu tvinkstelėjimu smilkiniuose, kiekvienu mirktelėjimu. Kai viskas baigiasi, dar keletą akimirkų žiūri sustingusiu žvilgsniu, nes prasidėję procesai viduje nėra taip greitai nutraukiami kaip nutrūksta vaizdinys.

Liepos 31

Ir aš ten buvau, alų midų gėriau...

Penktadienį važiavome į vyro brolio - dieverio - vestuves. Morta visą savaitę klausinėjo: na, kada gi, kada??? Mat ji labai rimtai žiūrėjo į savo pareigą barstyti žiedlapius jauniesiems einant į bažnyčią. Kadangi vestuvės - ne toks jau dažnas reikalas, tai nori-nenori prisimeni visas, kuriose yra tekę dalyvauti. Kai pagalvoju, esu dalyvavusi ir visiškai tradicinėse lietuviškose vestuvėse (su visokiais ten jaunosios grobimais ir pan), ir neįprastose, pavydžiui, amerikietiškose. Šiandien galvoju, kad ir mūsų, t.y. kai aš buvau jaunoji, vestuvės buvo neįprastos. Kodėl?

Gegužės 17

Ja, vi elsker dette landet...arba sveikinimai Norvegijai!

Šiandien - Norvegijos nepriklausomybės diena. Kai pagalvoju apie Norvegiją, visų pirma prieš akis iškyla rūke skendintys fjordai, fantastiniai kalnai ir tekantys kriokliai, lutefisk (silkė, išmirkyta rūgščiame mirkale) ir brunost (rudas ožkos sūris). Kadangi lutefisk net neragavau (aš apskritai silkės esu dar neragavusi!), tai negaliu rekomenduoti. Bet brunost - jei tik turėsite galimybę - būtinai paragaukite. Jis toks keistas: nei karamelė, nei sūris; nei saldus, nei sūrus. Ir - nors gamina ne tik Norvegijoje - man absoliučiai asocijuojasi su Norvegija, kai rytą atsikėlusi visiškoje tyloje per kiemą eidavau pusryčiauti, virš fjordo kabodavo tirštas rūkas, o nuo kalnų, atrodė, tykiai tykiai leidosi troliai. Man ten žiauriai patiko.

Balandžio 11

Du berniukai ir dvi mergaitės: gali būti ir blogiau!

Žinote, kas yra juokinga? Ogi tai, kad dauguma žmonių mano, jog mums tiesiog nepaprastai pasisekė. Mano mama, prisimenu, sakė, kad tikriausiai Dievulis mus labai myli, kad taip apdovanojo :D Pasirodo, gali būti ir blogiau, nei du berniukai ir dvi mergaitės, bet, kaip sakant, jau visai "prie dugno" tokia kaip mūsų kombinacija :)

Kovo 27

Apsiperkame...neišeidami iš namų!

Jau Belgijoje mūsų Gertrūdėlės krikštatėviai vis ragino susigundyti pirkti Colruyt parduotuvėje iš namų: užsisakai viską internetu, reikia tik nuvažiuoti ir pasiimti viską. Ruošėmės ruošėmės, bet taip ir neprisiruošėme - gal dėl to, kad visai šalia namų turėjome nuostabią parduotuvėlę, kurioje visos pardavėjos pažinojo ir kalbindavo mūsų vaikus, mes mintinai žinojome visas lentynas, na, ir šiaip ten užsukti būdavo tarsi ritualas. Grįžus į Lietuvą tas ėjimo į parduotuvę ritualas ėmė atrodyti ne ritualas, o varginantis procesas, kurio mielai atsisakytumėme.

Vasario 08

Ajurvediškas savaitgalis dviese.

Žinote, būna tokių dovanų, kurios netikėtai nustebina. Kai labai artimas žmogutis pasakė, kad dovanoja mums visomis mūsų progomis ajurvedišką savaitgalį (buvo mūsų vestuvių 10 metų, Kalėdos, Gabrieliaus gimimo diena, žodžiu, progų nemažai prisikaupė:)), tai pradžioj nežinojau, ar jau čia man džiaugtis, ar ne. Žinote, būna tokių situacijų, kai norisi užversti akis - mat atrodo, kad jie visiškai nesupranta, ko mums reikia. Būna, ar ne? Tai va man taip atrodė, kai pasakė, kad nori padovanoti ajurvedišką savaitgalį. Aš net turėjau naglumo paklausti, ar nenorėtų padovanoti savaitgalio Druskininkuose vietoj to ajurvedinio :D Tačiau vis dėlto nugalėjo naujovių troškulys ir - nors ir ganėtinai skeptiškai nusiteikusi - važiavau į "Margio" viešbutį prie Trakų.

Sausio 17

Kuo džiaugiuosi Lietuvoje. Nr 1.

Šįvakar buvome Madam Baterflai. Tai - Bendras LNOBT, Anglijos nacionalinės operos ir Niujorko „Metropolitan Opera“ teatro pastatymas. Skamba įspūdingai, ar ne? Man tiesiog be galo patiko scenografija ir choreografija, o vaikas - lėlė...žodžių trūksta, koks puikus sprendimas ir kaip puikiai įgyvendintas! Spektaklis Didžiojoje Britanijoje praėjusiais metais pelnė Olivier premiją už Geriausią metų operos premjerą.

Lapkričio 30

BEBES ir grįžtu namo kol Nauji Metai dar nepasibeldė!

Vakar vakare prisėdau žiūrėti filmo "Kūdikiai", kurį kaip tik pradėjo rodyti kino teatras "Pasaka". Teisybę pasakius, jau antra savaitė vis ruošiausi prisėsti, bet mums šis metas yra be galo be krašto sudėtingas, todėl atsisėsti ir ramiai pažiūrėti tiesiog...negalėjau susikaupti! Nežinau, kaip jūs, bet man filmui turi būti nuotaika. Na, nežiūriu aš akies krašteliu: arba žiūriu, arba ne. Bet šis, trukęs šiek tiek daugiau, nei valandą, filmukas, įtraukė. Kai atsisėdau žiūrėti, mintys dar lakstė kaip patrakusios, tačiau kiekviena minutė vis labiau įtraukdavo...

Lapkričio 11

Kai pamačiau, kada...

...paskutinį kartą rašiau tinklaraštyje, negalėjau patikėti! Nes tos dienos lekia kaip išprotėjusios! Rimtai! Vakar nuvežiau Mortą į baletą ir niekur neradom jos batelių. Sukau sukau galvą, kol prisiminiau, kad ji juos praeitą savaitę paliko dailėje. Nieko sau! TIK praeitą savaitę! O man atrodė, kad nuo praeitos savaitės žemė APLINK SAULĘ apsisuko bent kelis kartus:)

Spalio 31

Kaip Beata man patarė iš toli, spalvoti blynai, mumijos ir kruvini pirštai!

Tik šiandien sėdau aprašyti mūsų šios savaitės valgymo ypatumų. Be to, tenka skubėti, nes šiandien baigiau sudaryti Vaikystės Sodo trimečių, keturmečių ir penkiamečių pažangos aprašus, kepėme šį-be-tą su Morta, o už poros valandų atvažiuoja mano draugė su išrinktuoju iš Švedijos ilgam savaitgaliui į Briuselį. Taigi ką mes valgėme šią savaitę ir koks buvo Beatos pasiūlymas?

Spalio 13

Kaip greitai pralekia 10 metų:)

Prieš 10 metų Šv.Jonų bažnyčioje buvo mūsų vestuvės. Tada dar buvo tie gūdūs laikai, kai buvo privaloma eiti ir į zaksą. Mes į tą zaksą kažkaip nenorėjome. Nusprendėme, kad eisime aštuntą valandą ryto. Penktadienis. Trylikta mėnesio diena. Aštunta valanda ryto.  Daug prikritusių rudeninių lapų. Apsimiegoję žmonės vedžioja prieš darbą šunis. O aš - pasikėlusi suknią - einu į zaksą (mat gyvenau J.Basanavičiaus gatvėje, tai kur jau ten važiuosi...) Nuėjome tik su liudininkais, o ten kabo ženklas ant durų: UŽDARYTA :D Beldėmės, beldėmės...įleido.

Rugsėjo 22

Carpe diem.

Carpe diem. Vienu metu tai buvo mano mantra. Aš ją interpretavau: džiaukis kiekviena akimirka :) Ir vos ne ant visų sąsiuvinių mokykloje buvau užsirašiusi. Tačiau šiandien - žiūrėdama sustabdytas akimirkas - tiesiog negalėjau negalvoti, kad lietuviškasis: sustok, akimirka žavinga! taip pat yra nepaprastai taiklus.

Liepos 29

Ar išmestumėte šeimą su 6 vaikais?

Perskaičius šį delfi straipsnį, kilo daug minčių. Mano išeities taškas - vaikai turėtų kentėti minimaliai - nesvarbu, kokie jų tėvai. Bet ar jūs norėtumėte tokiai šeimai duoti savo būstą? Likti su keliolikos tūkstančių skola JUMS? Ar vis dėlto turėtų būti veikiantis mechanizmas, kaip valstybė galėtų pasirūpinti piliečiais, kuriems iškyla sunkumai, kad nenukentėtų kiti piliečiai? Suprantu, kad atsimušinėjima tuo, kad nėra pinigų, kad socialinių būstų ir taip trūksta, bet vaje vaje kaip liūdna, kad mūsų socialinė (pagalbos) sritis yra tokia...suvargusi?

Liepos 16

Kristupo vasaros festivalis...mėgavomės ir mes:)

Praleidome keletą dienų Anykščiuose ir šiandien parskubėjome į Vilnių - mat 20val ėjome į koncertą. Koncerto pavadinimas - Dovana džiazo gurmanams. Portico Quartet. Tikriausiai jau supratote, kad tai buvo kvarteto koncertas - keturi vaikinukai grojo meditacinį džiazą.

Birželio 19

Diplomuota sesė:)

Mano mažoji sesytė vakar baigė universitetą! Tik pamanyk - diplomuota žurnalistė! Baigė fantastiškai, tiesiog sublizgėjo! Ir vasaros gale važiuoja toliau mokslų krimsti magistro studijose Danijoje... Metus bus Danijoje ir metus Olandijoje! Žodžiu, didžiuojuosi ja iki Saturno ir atgal, nes ji yra pati protingiausia, pati gražiausia, pati nuostabiausia, pati linksmiausia ir pati kvanktelėjiškiausia mano sesė!

Birželio 14

11.

Gegužės 10

"Tear-jerker" reklama.

Apie John Lewis reklamas šiandien paskaičiau "Dansu Dansu" tinklaraštyje. Teisybę pasakius, būtent reklamos dėka ir pagalvojau, kad įdomu, kas tai - John Lewis, nes reklama tai totaliai absoliučiai griebė už širdies:

Gegužės 03

Mano vaikas - Tėvynės išdavikas...

Štai jau antra diena galvoju, ką turi jausti esto Herman'o Simm'o mama, kuris teikdavo NATO slaptą informaciją Rusijos slaptosioms tarnyboms. Juk jos galvoje it sugedusi plokštelė turi suktis mintis: mano vaikas - Tėvynės išdavikas, mano vaikas - Tėvynės išdavikas...Ir jis ją išdavė už 1200 eurų per mėnesį.

Gegužės 03

Mamiškas pavasaris Briuselyje...

Galvojau, ką čia parašius su Mamos diena... tačiau juk yra pasaulyje begalė neaprašomų dalykų. Matyt, Mamos diena - vienas tokių. Todėl pagalvojau pažvelgti šiek tiek kitomis akimis į savo dieną. Tokią dieną, kuri yra šiandien ir kuri daugiau niekada nebepasikartos. Vakar vakare atsiguliau ir pasiėmiau Gertrūdėlę į glėbį. Ji įsikniaubė man į petį, ir aš jaučiau ritmišką jos alsavimą. Atrodė, kad ji vos vos šypsosi. Ar galima nupasakoti tą jausmą? Tą norą suspausti ją iš visų jėgų? Ar galima nusakyti jausmą, kai Vilhelmas pribėga po pamokų? Kai Morta visa išdidi išeina iš savo klasės? Kai Augustas, man atvažiavus į mokyklą, pakelia akis ir sako: o, labas! Kai paverti jausmą žodžiais, dažnai nublanksta jo esmė. Todėl pagalvojau "dokumentuoti" vieną dieną Briuselyje.

Balandžio 14

Kaip aš kalbėjau su Nigel Kennedy:)

Kovo 17

Daina apie dinozaurus arba vakaras vienai su keturiais vaikais.

Dabar Augustas mokykloje mokosi apie dinozaurus: kalba apie nykstančias rūšis apskritai, apie dinozaurus, apie konkrečius dinozaurus, kodėl dinozaurai išnyko ir t.t. ir pan. Augustui labai patinka! Smagiausia, kad jo mokykloje viskas integruojama. Ir štai per muzikos pamokas jie mokosi dainą apie dinozaurus. Mokytoja jau ne kartą yra minėjusi, kad Augustas gražiai dainuoja, bet aš - kai išgirdau jį dainuojantį mašinoje - visa "ištirpau".

Kovo 17

Įdomu: Vaiko Gidas

Šiandien radau naują tinklalapį: Vaiko Gidas.  Kaip teigia patys tinklalapio autoriai, jame galima rasti informaciją apie: renginius; ugdymo įstaigas; parduotuves; ekologiškus produktus; stovyklas; ir viską, ko gali prireikti auginant savo mažylius. Smagu!

Kovo 16

Gražūs kambariai vaikams.

Kai gaunu įdomių minčių, kaip būtų galima dekoruoti/įrengti vaikų kambarius, visada peržiūriu. Ne todėl, kad darysiu taip (dažniausiai nedarau :) ), bet todėl, kad - kažką vaikų kambariuose darydama - dažnai prisimenu kokią nors įstrigusią praktišką ir naudingą mintį. O gal tiesiog kažką gražaus...arba pritaikomo.

Kovo 05

Dr.

Šis įrašas - pirmasis mano kaip socialinių mokslų daktarės. Skaitau jūsų linkėjimus ir negaliu nesigraudinti...Kaip nepaprastai paprastai tokie, atrodo, tolimi žmonės tapo artimi...ir kaip širdis dainuoja skaityti jūsų palaikymo žodžius...

Vasario 08

Grėsmingai artėjant disertacijos gynimui...

Šį savaitgalį rašiau savo disertacijos santraukos santraukėlę - kaip ją pavadinau. Reikėjo atrinkti, išskirti tai, ką noriu vos nepilnais 2 000 žodžių pasakyti apie didžiulį savo darbą, kuris tapo toks artimas, kad, atrodo, ginčiau jį iš paskutiniųjų. Kita vertus, suprantu, kad ir tas darbas gali mane nustebinti, jeigu kas nors jame įžvelgs tai, ko aš - labai jį mylėdama :) - nematau (ir nemačiau). Dabar - su nerimu laukdama viešojo gynimo - suprantu, kodėl disertacijos dažnai pavadinamos "kūdikiais", nes iš tiesų taip susigyveni su ja, kad bet kokią kritiką jai priimi asmeniškai ir reikia iš tiesų mokėti atsiriboti ir įsiklausyti, kad galėtum tobulėti ir tobulinti!

Vasario 06

Meluojančios mamos (ir tėtės).

Jau pats pavadinimas intriguoja, ar ne? Mane iš tiesų suintrigavo, kai pamačiau šią antraštę.  Ar jūs visada sakote tiesą apie savo vaikus ir jų pasiekimus (arba ne)? O gal tas "netiesios sakymas" nėra sąmoningas?

Gruodžio 24

Kūčios atėjo...

Tyliai tyliai iš apsnigto Briuselio sveikinu visus - kaip atsikėlus Mortulė pasakė - su Pūčiomis! Linkiu prasmingo susikaupimo, gražaus Kalėdų laukimo, neišvarginančio pasiruošimo, akių žibėjimo ir...skanaus!

Gruodžio 20

Kelionė į Lietuvą - kaip per miglą...

Man labai patinka viena angliška patarlė: when it rains, it pours... Iš tiesų: beveik visada kai užgriūva reikalai reikaliukai, tai užgriūva. Praeitą savaitę ruošiausi šeštadieninės mokyklėlės Briuselyje koncertui ir...taip jau atsitiko, kad teko labai netikėtai sekmadienį išskristi į Lietuvą. Trumpam, bet nepasiruošus skristi negalėjau... Ir, žinia, dar turėjau ir problemų su kompiuteriu...

Gruodžio 01

Apšerkšniję mūsų žiemos...Žiemos POJŪTIS.

Šįryt pirmą kartą pajutau, kad atėjo žiema. Kai iškišau nosį į lauką, atrodė, kad mašina aptraukta plonu leduku. Žinoma, leduko nebuvo. Ir šerkšno nebuvo. Ir tuo labiau sniego. Bet POJŪTIS, kad jau žiema atėjo, BUVO.

Lapkričio 23

Malonybiniai vaikų vardai.

Kaip jūs maloniai vadinate savo vaikus? Aš - visaip. Gertrūda ilgą laiką buvo "kruopa", bet dabar jau kruopa dičkė, tai kaip ir nebetinka. Aš visą savo vaikystę buvau "špulka". Kodėl - nežinau. Tiesiog taip praminė mane mano krikšto mama. Ir man bais patikdavo, kai mane taip vadindavo.

Lapkričio 23

Kas norite NEMOKAMAI labradoriukų?

Šiandien gavau laišką iš vienos pažįstamos, kad labradoro veislės šuniukai ieško namų...

Lapkričio 10

Džinsai MAN?

Visos (?) įsivaizduojame, kokius drabužius norėtumėme dėvėti. Pavyzdžiui, aš esu kostiumėlių žmogus. Jeigu man reikėtų dėvėti kostiumėlius, tai labai džiaugčiausi! Kodėl? Ogi todėl, kad tai - labai paprasta. Gabrielius pasakojo apie vieną žymų vyrą (niekaip neprisimenu, bet galvoj vis sukasi Froidas arba Einšteinas), kuris turėjo daugybę tokių pačių kostiumų, kad nereiktų sukti galvos, kaip reikia rengtis:)

Spalio 19

Darbas ir nauja dienotvarkė.

Ši - jau antra mano darbo savaitė (Nuotraukoje - mano darbo kabinetas). Iš tiesų iš pradžių galvojau, kad pradėsiu dirbti rugsėjo mėnesį, tačiau universitete vis nesibaigė pertvarkos, remontai ir t.t. ir pan. Kadangi aš - naujas žmogus, tai visų naujų žmonių prašė palaukti. Iš tiesų tai darbas-ne-darbas: dirbu kaip mokslininkė, tačiau studento statusas. Hence, kaip sakant, dirbu nemokamai :)

Rugsėjo 18

Kelios minutės meditacijos.

Manau, kad tokių minučių reikia visoms mamoms ir visiems tėtėms - kai yra tylu tylu ir gali niekur neskubėdamas, su niekuo nekalbėdamas, niekam nešluostydamas nosies/ašarų/trupinukų tiesiog...BŪTI ir grožėtis. Ir galvoti ką nors malonaus. Arba nieko negalvoti. Gerų jums minučių, mielieji! Ir ypač mano mamai...nors jau vaikai ir nebe  maži, bet nors akimirką apie mus negalvok ir pasiilsėk, ok?

Rugsėjo 17

Lietuviškos juostos. Kaip smagu, kad tradicija - gyva!

Kartą rašiau įrašą apie juostas, jų raštų simboliką (mama man buvo atsiuntusi labai gražų straipsnį, kuriuo ir pasidalinau). Smagu tai, kad po to įrašo jau gavau ne vieną laišką iš žmonių, kurie audžia. Susižavėjau ir paskutiniuoju laiškeliu:

Gegužės 20

Kai širdį suspaudžia...

Ar buvo gyvenime akimirkų, kai, atrodo, kiekviena savo ląstele pajutote MOTINYSTĘ? Net neiašku, kas tai...bet vat supranti, kad būtent tas POJŪTIS ir yra motinystės pojūtis....

Balandžio 14

Austėja: vardas, bičių deivė ir...augalas:)

Kovo 31

Lietuviškos juostos ir jų raštų simbolika.

Šiandien mama atsiuntė straipsnelį apie lietuviškas juostas bei jų simboliką. Man buvo tikrai įdomu pasiskaityti. Manau, kad bus įdomu ne tik man. Ar jūs turite juostų savo namuose? Mūsų visi vaikai turi po juostą: visi jas gavo  iš mano tėvų per krikštynas. (todėl ant juostų išaustos krikštynų datos).  Jas audė mūsų šeimos pažįstama menininkė, kuri iš tiesų į jas įaudė pačius geriausius linkėjimus vaikams. Šiandien juostos kabo ant vaikų kambarių durų - jiems tai neatsiejama kasdienybės dalis ir net nekyla klausimas, kas/kaip/kodėl. Kai Augusto mokykloje reikėjo pristatyti Lietuvą - nešėsi savo juostą. Kai reikėjo pristatyti save - irgi nešėsi juostą. Smagu...

Kovo 26

7 diena: 7 mėnesiai

Tą penktadienio vakarą nutarėme praleisti ramiai. Išsinuomojome DVD su neįsimintino pavadinimo ir meninės vertės filmu. Abiems grįžus iš darbų, pasigaminome vištienos su saldžiarūgščiu padažu ir, išsitiesę svetainėje sofutę, kritome ilsėtis. Dar nespėjus įsijungti filmo, ji pasakė "...oi! kažkas čia bėga..." . Ir iš tiesų - likus dviems savaitėms iki termino , mums nubėgo vandenys... Tada mus nesusivokusius apėmė supratimas, kad jau laikas judėti ligoninės link - bet juk lagaminas nesukrautas... O juk draugai tik savaitę prieš mokė, kad būtinai susikrautumėm lagaminą, o mes sakėm, kad "spėsim... juk būna ir vėlyvi gimdymai, kur gi skubėti? " Lagamino krovimas vyko skubotai ir šiek tiek nervingai, bet galiausiai susipakavę pasiekėme ligoninę...

Kovo 23

6-diena: Kai lyja

Kai lyja Špokas miega ilgiau. Šią tiesą savo kailiu patyrė jo tėtis. Šiandieną pagal griežtai nustatytą tvarkarašti kreiseris "Mėlynoji strėlė" pajudėjo žalumos (parko) link. Oro sąlygos priminė banguojančią jūrą tik ne horizontaliai, o labai jau vertikaliai. Burės (vežimėlio uždengimas nuo lietaus) siūbavo, tad škiperiui reikėjo jas prilaikyti siekiant apsaugoti kapitoną Špokevičių nuo nemalonių pojūčių. Kuomet kreiseris kirto namų slenkstį ir išėjo į atviras Briuselio gatves, kapitonas paniro į saldų "susikaupimą". Nei lietus, nei vėjas mažajam jūrininkui nerūpėjo, o atsidavusiam T reikėjo kentėti. Tai bent tiek gerai, kad iPod grojo raminančią melodiją - Stacey Kent "Its a wonderful world". Antrai valandai einant į pabaigą, šlapiam komandos nariui reikėjo užuovėjos. Sustojus, Špokas miegojo toliau, o T pradėjo šalti. Laikrodžiui išmušus 2 valandas teko miegantį vaiką vežti namo. Paimtas iš vežimo Mažasis Princas vangiai pramerkė akis ir krektelėjo, kad glausti jo sausą kombinezoną prie šlapios striukės nėra gera mintis :) Lietus Briuselyje dažnas svečias, tad esu tikras tokie rytai dar pasikartos. Viliuosi, kad Špokas bent sausus sapnus sapnuoja, o gal saulėtą Mauricijų!

Kovo 17

5-oji diena: Sėdimos vietos prie stalo

Kol aš buvau išėjęs trumpų atostogų nuo tėvystės atostogų. Špokas jau galutinai įvaldė sėdėjimo meną. Prieš išvykstant jis taip pat sėdėdavo, bet reikėdavo apsaugos priemonių ir šiokio tokio draudimo poliso, kuriuo dažnai tapdavo T ir M rankos.Pasirodo savaitgalį Špokas padėjo galą bandymams ir užsiėmė savo sėdimą vietą šiame pasauly! Sėdi ir žaidžia, o T rašo šį pranešimą :) Smagu visiems.Špokas per pastarąsias dienas ragavo daug visokio įdomaus maistelio. Išsibraukė iš vegetarų sąrašo. Dabar jau triauškia - grikius, ryžius, vištieną, veršieną, morkas, bulves, cukinijas, ropes, kopūstus, brokolius, moliūgus, obuolius, bananus, mangus, melionus, ananasus, sausainius ir džiuvėsius. Mažiausias turi įspūdingą apetitą ir noriai kremta viską. Aišku M pienukas išlieka visiškai ekskliuzyvinė maisto medžiaga, kuriai suteikiamas didžiausias dėmesys ir vieta mažajame skranduke.

Kovo 16

4-oji diena: Apie esmę

Kovo 11

2-oji diena: Kam reikalingos mamos?

Diena praėjo puikiai ir Špokas bei jo laimingi tėveliai jaučiasi labai gerai. Sūnus valgė, gėrė, miegojo, kakojo, žaidė, šliaužiojo, seiles varvino, maista drapstė, dar miegojo, dar kakojo ir taip toliau ir panašiai. Tėčiui būnant vienam namuose kyla daug visokių minčių tarp padainavimų, niuniavimų, vaikiškų paurzgimų ir vaiko mylavimų. Šiandieną pagalvojau apie mamas, apie jas ir norėčiau trumpai (jei tik išeis) parašyti.

Kovo 10

ĮDOMU. 2009/03/10

Turiu pasakyti, kad iš esmės nežinau, ar tikiu horoskopais, asmenybių testais ir visais kitais dalykais, kurie žmones bando dėlioti į dėžutes. Visų pirma, jaučiuosi ganėtinai vienintelė ir nepakartojama (hmmm....), kad būtų galima įsprausti mane (ar bet ką kitą) į "liūto", "gyvatės" ar ISTJ tipo rėmus. Gal todėl visą gyvenimą labai džiaugiausi, kad esu gimusi liūto ir mergelės ženklų sandūroje: sakiau, kad esu sfinksas, o horoskopas - jei pakliiūdavo po ranka - pasiskaitydavau ir "tikėdavau" tuo, kuriam būdavo pranašaujama geresnė diena/savaitė/metai.

Vasario 20

Kai susiduriame su ...netektimi.

Pastarosiomis dienomis vis mintimis grįžtu prie vieno įvykio, kuris buvo aprašytas ir spaudoje: tokio paties "liepinuko" kaip Gertrūda mirtį. Nežinau, kas sujaudino labiausiai: ar tai, kad tas vaikutis buvo tokio paties amžiaus kaip maniškis, ar tai, kad SuperMamoje perskaičiau pokalbius su kūdikėlio mama...nežinau. Žinau tik tiek, kad tai privertė susimąstyti, koks  vis dėlto trapus yra gyvenimas ir kaip negalima "varyti Dievo į medį"...iš tiesų: prieš dejuodami, kad yra blogai, pagalvokime, ar IŠ TIESŲ yra BLOGAI...(Nuotrauka: sadness)

Vasario 19

Knygų Mugės akimirkos:)

Gruodžio 11

20-metė daugiavaikė:) Na, savaitėlę...

Kai grįžome iš Lietuvos, paprašiau, kad Medeina aprašytų savo “buvimo daugiavaike mama” įspūdžius. Ji - mano mažylė sesutė, kuriai - net nesuprantu, kaip - jau yra NET (!) dvidešimt metų. Medeina ne naujokė su mūsų vaikais: kai gimė Augustas, gulėjo su manimi ligoninėje; prižiūrėjo dviejų mėnesių Vilhelmą Maskvoje (aš tuo metu dirbau); rūpinosi keturmečiu Augustu Los Angeles (aš vėlgi…dirbau); pirmoji atlėkė į ligoninę (nusimuilinusi nuo pamokų), kai gimė Morta; pernai išleido mus savaitgaliui į Paryžių, kai Gabrielius norėjo padaryti mano 30mečiui siurprizą; vasarą savaitę atostogavo su berniukais Palangoje…Na, ir tai yra tik tai, kas - vos apie ją pagalvojus - šauna į galvą. Tačiau dabar…dabar ji pirmą kartą liko su visais trim, svetimoje valstybėje ir…dar reikėjo gyventi kasdieniniu mūsų gyvenimo ritmu:)

Lapkričio 07

Auginant mergaites ir berniukus...Žingeidusis, Kūrybingasis ir Valdingoji Vėjų Fėja:)

Pastarosiom dienom labai daug galvoju apie tai, kokie vis dėlto skirtingi yra vaikai. Žinoma, skiriasi tarpusavyje ir berniukai. Net labai skiriasi. Tačiau...Morta Sofija turi ir daug kažko tokio, ko berniukai visai neturi. O berniukai, savo ruožtu, turi nemažai to, ko turi Mortulė. Kai gimė Augustas, dar buvo tie laikai, kai daugmaž tikėjau, kad gimęs vaikas yra tabula rasa, ir viskas priklausys nuo auklėjimo. Žinoma, puikiausiai supratau, kad jis atsineša savo bagažą, tačiau tikėjau, kad ugdymas - visagalis. Šiandien nemanau, kad vaikas jau gimsta "išbaigtas" ir kažkaip nemanau, jog tuo įtikėsiu, tačiau tikiu, kad vis dėlto labai, net labai daug yra įgimta. VIsų pirma - lytis. Kadangi buvom užsibrėžę vaikus auginti "laisvai", t.y. neribojant jų ir neuždarant į tam tikros lyties "narvelį", gimus Vilhelmui, Augustui iš tėvų parvežėm vežimėlį lėlėms ir nupirkome lėlytę. Mūsų mielasis baltapūkis pasižiūrėjo į lėlę, tada į mus ir...šveitė tą lėlę ant žemės, į vežimėlį susikrovė visas savo mašinas ir neįtikėtinu greičiu ir "užnešdamas" ant posūkių bei baisiausiai burgzdamas lakstė su mašinomis vežimėlyje po visus namus. Lėlė taip ir liko užmiršta iki...Mortos gimimo. Tiesa, Vilhelmas kartais ją pakeldavo, nes jis...kitoks berniukas, tačiau visvien jam buvo (ir yra) daug smagiau žaisti su minkštais žaisliukais, nei su lėlėmis. Beje, Morta žaidžia su minkštais žaisliukais, bet tokios meilės ir prisirišimo, kokį turi Vilhelmas, nedemonstruoja nė iš tolo. Augustui minkštas žaislas nuo pat gimimo įdomus būna...na, maksimum penkias minutes. Morta...nė dienos be žaidimo su lėlėmis. Taigi...

Spalio 26

ĮDOMU - Išmokos vaikams. Iniciatyva kitur:)

Kaip jums toks pasiūlymas: jūsų vestuves – apmokėtos (su puota, šokiais, priėmimu ir net fejerverkais) IR jums dar sumoka 2 000USD, kad tuokiates. Ir čia dar ne viskas. Gimus pirmam vaikui – gaunate 2 000USD išmoką, antram – 3 000USD, žodžiu, įmokos ima augti taip, kad už septintą vaiką – 100 000USD. Taip, ŠIMTAS TŪKSTANČIŲ. Tai aš taip „primečiau“, kad Gertrūda mums būtų „padengusi“ nemažą dalį buto paskolos:))) Visa tai daroma norint paskatint gimstamumą. Žinoma, ne Lietuvoje – juk būtų daug plačiau nuskambėjusi tokia iniciatyva. Beje, ir Kalnų Karabache (taip, būtent ten) ši iniciatyva – PRIVATI, o ne valstybinė. Tik, kaip visada, ir čia keletas niuansų. Pavyzdžiui, kad esate viena iš 560 (!) besituokiančių porų. Oi...

Spalio 13

8 metai

Prieš aštuonerius metus mes susituokėme. Aš-tuo-ne-rius. Net nesitiki, kad prabėgo jau tiek daug laiko. O gal mažai? Tikriausiai viskas priklauso nuo to, kas apie tai kalba: vienam aštuoneri metai atrodys it viena diena, o kitam - it amžinybė. O man atrodo būtent tiek, kiek...reikia:) Šiai dienai. Beje, šiandien atradau, kad po aštuonerių metų švenčiama SKARDINĖ (arba bronzinė) vestuvių sukaktis. Reiks vienas kitam nupirkt kokią skardą kepiniams:)))

Rugsėjo 26

4 vaikai namie

Nieko sau savaitėlė! Vakar ir užvakar - visi vaikai namie. Ir ne bet kokie, o irzlūs, nes apsirgo. Tiesa, nieko rimto, na, bet ir aš nesu pačios geriausios nuotaikos, kai nosis "užgulusi". Augustas vienintelis laikosi it tvirtovė kokia: net neatrodo, kad jį veiktų aplink sloguojanti chebrytė. Tačiau jo mokykloje - ilgas savaitgalis, nes mokytojams rugsėjo 25-26 - profesinio tobulėjimo dienos.

Rugsėjo 17

Džiaugiuosi, kad galiu maitint pati

Rugsėjo 14

Keturios kartos

Gal prieš metus skaičiau straipsnį, kuriame JAV kariškių motinos rašė, kaip palaiko ryšį su anūkais, kurie - kartu su tėvais - gyvena ne JAV. Visų patarimų šiandien neprisimenu, tačiau įstrigo vienos močiutės pasakojimas. Ji rašė, jog nuo pat pradžių nusprendė, kad turės artimą ryšį su savo anūkais. Kadangi tuo metu dar nebuvo nei YouTube, nei kamerų kompiuteriuose, ji nusipirko video kamerą ir įrašinėjo save, skaitančią vaikiškas pasakas ir siųsdavo kasetės dukrai, kad ši parodytų anūkei. Pirmą kartą su savo anūke ji susitiko, kai šiai buvo virš dvejų. Močiutė rašė kaip oro uoste jai drebėjo širdis, kaip sureaguos mažylė. Šioji, ją pamačiusi, šūktelėjo ir puolė į glėbį...tarsi visą gyvenimą būtų gyvenusi šalia ir bendravusi...

Rugsėjo 12

Aš, baseinas, keturi vaikai - misija įmanoma!

Kartą mums vienas nemažai sportuojantis žmogus (na, ir žinantis, apie ką šneka) pasakė, kad geriausia ikimokyklinio ir pradinio amžiaus vaikams - baseinas. Tą patį patvirtino ir Žitkauskas, kai pas jį apsilankėme su berniukais. Augustas jau Lietuvoje lankė baseiną Moksleivių rūmuose. Patiko ir jam, ir mums, turėjo tikrai šaunią trenerę. Kai atvažiavome čia, irgi pradėjome ieškoti baseino, kuriame vyktų pamokėlės vaikams. Radome. Kartą savaitėje į pamokėlę eina abu berniukai. Kadangi pamokėlės tik nuo ketverių metų, su mažesniais vaikais tenka eiti tėveliams. Taip ir darėme mudvi su Morta visus praėjusius metus.

Rugsėjo 10

Krikštynas prisiminus...

Vakar, 09.09, buvo lygiai septyneri metai nuo tos dienos, kai pakrikštijome savo pirmagimį. Ta proga vakarienei valgėme pyragą. Ir ne bet kokį. MORKŲ. Žinoma, apie šią mistinę sudedamąją jo dalį žinome tik Gabrielius ir aš. Šis pyragas mus jau daugelį metų gelbsti nuo to, kad vaikai nemėgsta daržovių.

Rugsėjo 04

Apie mane

Austėja Landsbergienė, socialinių mokslų daktarė (edukologija), keturių vaikų mama. Beveik ketverius metus gyvenome Belgijoje ir tik 2011 sausį grįžome į LIetuvą. Taigi šiuo metu vyksta vėl gyvenimo Lietuvoje adaptacija, o tuo pačiu ir vadovauju savo įkurtam "Vaikystės Sodui" (du Vilniuje ir vienas atveriantis duris Kaune) bei "Vaikystės Institutui".

Rugpjūčio 08

Kad santuoka truktų ilgiau nei trejus metus

Straipsnis paimtas iš www.alfa.lt

Rugpjūčio 04

Konfliktai šeimoje – natūralu, bet išvengiama

http://www.alfa.lt/straipsnis/177047

Birželio 01

Apsišnerkštę mūsų žiemos...

...pilka pilka kur dairais...