Blogas

Kategorijų filtras:
Rugsėjo 08

Ar tikrai vaikai vis blogėja?

 

Kovo 02

LearnED - kodėl mokytojo profesija yra nuostabi?

Jau keletą metų biure vis pasikalbame apie tai, kad reikėtų ne tik žodžiais kelti pedagogo profesijos prestižą (na, mes visur, kur tik galime, pozityviai atstovaujame šią profesiją). Man asmeniškai ši mintis kilo, kai vienos konferencijos metu sėdėjau greta profesorės iš Suomijos, kurios paklausiau, kodėl Suomijoje pedagogo profesija yra prestižinė. Kaip tik buvau skaičiusi knygą, kad atlyginimas motyvuoja žmones tik iš dalies, o atlyginimo pakėlimas - tik trumpam; norint keisti požiūrį, procesas daug sudėtingesnis. Profesorė susimąstė ir pasakė, kad mokytojų atlyginimai nėra dideli, nes Suomijoje itin brangu gyventi ir tik išėmus iš konteksto atlygį atrodo, kad jis didelis. Anot jos, Suomijoje mokytojo atlyginimas yra mažesnis už vidutinį valstybės atlyginimą. (Vėliau ir pati skaičiau straipsnį šia tema). Tačiau mokytojo profesija yra gerbiama. Įstoti į pedagogines studijas - nemažas iššūkis. Žodžiu, ji net nelabai suprato, apie ką aš kalbu, kai pasakiau, kad Lietuvoje dažnas mano, jog į pedagogikos studijas yra stojama, kai neįstojama ten, kur nori. (Jokiu būdu ne visada, tačiau toks mąstymas neatsirado iš niekur - tokių žmonių Lietuvoje buvo ir vis dar yra). Jos nuomone, pedagogika yra tarnystė, ir žmogus, kurį domina prasmingas darbas, didžiuojasi pedagoginiu darbu ir žvelgia į jį kaip į misiją, kuri yra ne darbas, o gyvenimo būdas. Man norėjosi ją apsikabinti, šokti ir sakyti: taip, taip, TAIP! Bet, emocijoms nurimus, vis grįždavo mintis: kodėl tokio mąstymo trūksta Lietuvoje?!

Kovo 22

Ko galime mokytis iš Suomijos švietimo sistemos?

Šeštadienio ankstų rytą perskaičiau straipsnį apie tai, kad suomiai apsisprendė reformuoti savo švietimo sistemą. Jau iki dienos pabaigos su manimi daug kas pasidalino šiuo straipsniu. Džiugino tai, kad daug kas domisi, kokia yra mūsų švietimo sistema ir ką mes galėtumėme daryti, kad būtų geriau. Džiugino ir tai, kad suomiai galų gale žengė šį drąsų žingsnį.

Gruodžio 02

Dr. Austėjos priimamasis. Kaip neprarasti lietuvių kalbos gyvenant ne Lietuvoje?

Susižiūrėjome, kad esu atsakiusi į kai kuriuos klausimus, tačiau dar jų nepublikavusi. Taigi šią savaitę pasistengsiu sudėti visus įrašus, kurie buvo daryti, bet nepublikuoti. Čia, kaip sakant, grąžink visas skolas iki Kalėdų:) nuotaikos vedina. Pažiūrėjus šį įrašą net šiurpuliukai nugara perbėgo, nes kaip tik šįryt ėjau pro vietą, kur buvo filmuota. Šiandien taip neapsirengčiau:)

Lapkričio 18

Dr.Austėjos priimamasis. Ar teisinga drausminti vaikus Kalėdų senelio personažu?

Ach, tas Kalėdų Senelis. Mums jis toks savas, ar ne? O, pasirodo, jo istorija ne tokia jau ir sena - nors ir labai greitai prigijusi ir tapusi sava. Žinia, ir Kalėdų eglutė yra ganėtinai nauja - devyniolikto amžiaus - tradicija ir, žinia, tikrai ne Lietuvoje užgimusi. Ką tuo noriu pasakyti? Ogi tai, kad daug tradicijų, kurios mums atrodo senos ir lietuviškos, nėra nei senos, nei lietuviškos. Tik labai prigijusios. Ką tai įrodo? Kad keičiasi laikai, keičiasi papročiai, mes ne visada džiaugiamės naujais papročiais, tačiau jie pamažu įsitvirtina ir - jau jiems įsitvirtinus - patys pamažu imame įsivaizduoti, kad tai yra sena tradicija, kuriai niekas niekada nesipriešino. Aš pati puikiai prisimenu etapą, kai Senis Šaltis tapo Kalėdų Seneliu - oi, kaip mums, vaikams, painu buvo. Šiandien mano vaikai net nesuprastų, kas tas Senis Šaltis.

Liepos 31

Dr. Austėjos priimamasis. Kai vaikas sunkiai išgyvena išsiskyrimą.

Artėja ruduo - metas, kai nemažai vaikų pirmą kartą pravers ugdymo įstaigos duris, kai pirmą kartą išeis iš tėvų namų (arba pakeis įprastą ugdymo įstaigą). Aktuali tema - išsiskyrimas ir adaptacija. Ne veltui padaugėjo ir klausimų šia - jautria šiam metų laikui - tema.

Liepos 21

Dr. Austėjos priimamasis. Audringa reakcija į sesers/brolio gimimą.

Šis mėnuo - gimtadienių mėnuo. Tikrų tikriausiai. Kai pasipylė, tai pasipylė - vos spėjame iš vieno į kitą. Susidaro įspūdis, kad liepą gimsta daug vaikų. Prisimenu, mokykloje, savo klasėje, turėjome daugiausiai balandžio mėnesį gimusių vaikų, tačiau su Gertrūda atrodo, kad dauguma jos draugų yra gimę liepą. Todėl ir mamos, kuriai neseniai gimė mažylis, o vyresnėlis reaguoja itin audringai, klausimas yra labai savalaikis.

Liepos 17

Dr. Austėjos priimamasis. Kodėl mes vis dar gėdiname vaikus?

Gėdinimas Lietuvoje - vis dar populiari drausminimo priemonė. Vis dar kai kuriems tėvams (ir net pedagogams!) atrodo, kad gėdinimas bus "gera pamoka", ir vaikas liausis elgtis netinkamai. Kodėl gėdinimas dar labiau skatina vaiką elgtis netinkamai? Čia yra mano išsamus straipsnis apie gėdinimą, o šiandien - atsakymas į aktualų vienos mamos klausimą.

Liepos 12

Ar tikrai "kas antras" vaikas yra hiperaktyvus?

Pradėsiu nuo to, kad PLJS gavau spyrį į uodegą - net keletas žmonių pasakė, kad tiesiog privalau daugiau ir dažniau rašyti tai, apie ką galvoju, tai, apie ką kalbu ir formalioje, ir neformalioje aplinkoje. Ir štai tame pačiame PLJS mačiau ir keletą vaikų. Tiesa, nedaug, bet jų buvo. Per vieną pranešimą du džigitai taip lakstė, kad ten ne vienas ir ne du klausytojai šaudė piktus žvilgsnius į juos :) Aš puikiai suprantu, kodėl: yra vietos, kur vaikai gali lakstyti ir yra vietos, iš kurių vaiką reikia pa(si)vesti į šoną. Taip, jie visaverčiai visuomenės nariai, bet, kaip sakant, visi mes turime teises ir visi turime pareigas: turime teisę atvažiuoti, bet turime pareigą pagarbiai elgtis, kai kiti klauso ir nori girdėti. Bet čia ne apie tai. Čia apie tai, kad yra nuostabu, jog tie vaikai galėjo lakstyti ir lakstė.

Liepos 07

Kaip ugdyti (auginti) antreprenerių kartą?

Šiandien - pasaulio lietuvių ekonomikos forume - itin daug kalbėjome apie švietimą. Sakysite, ką bendro turi švietimas ir ekonomika? Visų pirma, nuo švietimo priklauso valstybės ateitis, nes būtent švietimo sistemos rezultatas - suaugęs žmogus - daro didžiulę įtaką ir ekonomikos augimui.

Gegužės 29

Dr. Austėjos priimamasis. Ar galima vaiką girti žodžiu "šaunuolis"?

Šiandien mes jau žinome, kad vaikus girti reikia, tačiau ar žinome, kaip? Atrodo, viskas taip paprasta, tačiau, pasirodo, ne. Tinkamai girti vaiką yra nemažas iššūkis. Tad šiandien - būtent apie tai.

Gegužės 27

Dr. Austėjos priimamasis. Impulsyvus ir judrus pradinukas - problema?

Šiandien - atsakymas į liūdną mamos Ingridos laišką. Kodėl liūdnas? Todėl, kad mama (tėvai?) viską daro teisingai (ir psichologė tą patvirtino!), tačiau jiems svyra rankos: ne(be)pasitiki savimi, savo tėvyste. Mano manymu, vien tai, kad jie ieško išeičių ir pagalbos, jau rodo, kad nėra pagrindo nepasitikėti savo tėvyste/motinyste. Ir apskritai. Judrus, impulsyvus pradinukas, na, nėra lengva, bet ir ne pasaulio pabaiga. Bendruomenė turėtų daugiau galvoti apie tai, kaip padaryti, kad bendruomenėje būtų gera visiems, o ne ruoštis rinkti parašus, kad toks vaikas būtų išmestas. Aš puikiai suprantu, kad kiti tėvai nenori, jog kentėtų jų vaikai. Bet ar jie yra įsitikinę, kad rytoj neatsidurs kitoje stalo pusėje?! Ar ne geriau yra ieškoti sprendimų?! Pati esu ne kartą susidūrusi su tokia situacija, ir man kaskart būna siaubingai liūdna - vien šiemet man atsiuntė tinklaraščio skaitytojai du ir viena VS darbuotoja vieną tokios situacijos aprašymą, kai vaikas buvo išmestas, nes jis nebuvo patogus. Viena vertus, supranti ir vienus, ir kitus. Kita vertus, mūsų visuomenė yra dar emociškai nebrandi ir linkusi į emocinį smurtą. Tad manau, kad šis įrašas - itin aktualus Lietuvoje kasmet vykstančios SAVAITĖ BE PATYČIŲ akcijos fone.

Kovo 10

Dr. Austėjos priimamasis. Kada vaiką išleisti į mokyklą?

Lietuvoje į mokyklą vaikai iškeliauja, jei jiems tais kalendoriniais metais sueina 7-eri metai. Vieniems gali būti sausį 7-eri, o kitiems - tik gruodžio mėnesį. Toks yra įstatymas.(Kita vertus, juk reikia kažkada brėžti brūkšnį, ar ne?) Išimtys daromos vaikams, kurie turi sveikatos problemų - jiems medikai gali nerekomenduoti dar leisti. Anksčiau į mokyklą eiti galima, jei tėvai pageidauja, ir vaikas yra brandus. Tą taip pat turėtų nustatyti specialistai. Jeigu pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai rekomenduoja leisti į mokyklą, tai mokykla priims ir jaunesnį vaiką. Kita problema, su kuria susiduria vis daugiau šeimų - Lietuvoje vaikai į mokyklą keliauja septynerių, tačiau, pavyzdžiui, Belgijoje - šešerių, o Jungtinėje Karalystėje ar JAV - penkerių. Ką daryti, jei šeima keliauja/gyvena tarp valstybių? Štai mes turime tokią situaciją, kad viena šeima iš Jungtinės Karalystės norėtų metus pasimokyti KMM, o po metų vėl grįžti į JK. Lietuvoje rugsėjo mėnesį vaikas būtų priešmokyklinukas, o JK - jau antrokas. Šios dienos įrašas - apie tai bei kaip priimti sprendimą, kuris būtų geriausias šeimai.

Vasario 14

Dr. Austėjos priimamasis. Vaikas ir televizorius.

Šįkart - klausimas apie televizorių: kiek? kada? kaip? kokios naudos ir kokios grėsmės? Kadangi dabar gaunu nemažai klausimų į FB, tai noriu pasakyti, kad viską registruoju ir tikrai atsakysiu, bet prašau kantrybės, nes klausimų yra daug. Gražaus penktadienio vakaro! Mes, pavyzdžiui, turime penktadienio filmo tradiciją - žiūrime kartu ir aptariame. Net nekalbu apie tai, kad mums tai yra smagu ir jauku!

Sausio 31

Dr. Austėjos priimamasis. Vaiko auklėjimas be bausmių.

Gegužės 12

Auganti mokykla.

Lygiai po trijų mėnesių, rugpjūčio viduryje, jau daugelyje Lietuvos mokyklų mokytojai keliaus į savo klases ir ruošis naujų mokslo metų pradžiai. Man šis rugpjūtis taip pat bus įsimintinas, nes pirmą kartą rugsėjo pirmąją duris pravers ir Karalienės Mortos mokykla.

Vasario 24

I'm living my dream. Vaikystės Sodas ir Karalienės Mortos mokykla (tęsinys).

Apie mokyklą galvojau jau seniai. Kai Vaikystės Sodo tėvai pirmą kartą apie ją užklausė dar 2010 metais, pasakiau, kad užduotų tą klausimą po poros metų. Mat aš šventai tikiu, kad pradžia turi būti ne mokykloje. Į mokyklą ateina jau didelis, iš esmės susiformavęs žmogus.

Vasario 21

I'm living my dream. Vaikystės Sodas ir Karalienės Mortos mokykla.

Šis įrašas – apie Vaikystės Sodą ir apie Karalienės Mortos mokyklą. Nes šiandien – ypatinga diena.

Vasario 03

(NE) Vaikystės Sodo mokykla - 2013-ųjų rugsėjį!

Kadangi šiandien gimtadienyje, kuriame svečių teisėmis dalyvavo mūsų merginos, manęs paklausė, ar į Atvirų durų vakarą, skirtą m0kyklai, išaugusiai iš Vaikystės Sodo (pavadinimą paskelbsime per Atvirų durų vakarą:)), gali ateiti ir nelankančių Vaikystės Sodo vaikų tėveliai, noriu visiems viešai parašyti, kad ŽINOMA, jog GALI! Pirmasis Atvirų durų vakaras įvyks š.m. vasario 7 dieną, ketvirtadienį, 19.00 val. Vieta – verslo centras „Europa“, 31 aukštas (adresas: Konstitucijos pr. 7, Vilnius). REGISTRACIJA BŪTINA (žr apačioje).

Sausio 20

23andMe - genetinių tyrimų laboratorija.

Prieš keletą metų sužinojau apie tokios kompanijos, kurios pavadinimas 23andMe, egzistavimą. Sužinojau iš LA, kuris pasidarė genetinį testą ir mums su G apie tai papasakojo. Esmė yra ta: tu užsisakai genetinį tyrimą, kompanija atsiunčia kolbą, tu - į ją prispjaudęs - siunti ją atgal ir po mėnesio-dviejų gauni savo genetinio tyrimo rezultatus. Tai štai būtent iš ten atėjo mūsų siuntinys šeštadienį. Kodėl 23andMe? Žinia, turime 23 poras chromosomų.

Rugsėjo 10

Atėjo naujos mokyklos era.

Anądien gavau nuorodą į 20 TED'o populiariausių pasisakymų. Palindau po apklotu (nes visi jau miegojo, nenorėjau pažadinti) ir klausiau. Dauguma tikrai verti dėmesio. Ir visiškai nesistebiu, kad sir Ken'o Robinson'o - daugiausiai peržiūrėtas. Jis tikrai yra įspūdingas. Tik, žinote, kas keista? Vat jis keliauja po visą pasaulį, kalba apie tai, kad švietimas XXI amžiuje turi būti jau kitoks, bet kaita ateina labai iš lėto. Taip iš lėto, kad daug kur  vargiai jaučiasi. Aš irgi manau, kad atėjo naujos mokyklos era. Ir nors žinau, kad yra daug pedagogų, pykstančių ant manęs, vis vien išsakiau savo nuomonę Dialoge. Nes žinau, kad yra ir tokių, kurie visa širdimi nori kaitos. Kurie dirba, kad Lietuvos mokyklos keistųsi ir dirba kasdien. Neabejoju, kad lašas po lašo akmenį pratašo. Prisiminkite: juk pirmąsias mašinas žmonės daužė, nes tai - velnio išmislas. Ir apskritai daug kas šiame pasaulyje yra sutinkama su tiesiog neįtikėtinu pasipriešinimu. Ką gi, jeigu tai yra what it takes, tai, kaip sakant, tebūnie. Aš tai visiškai nebijau. Dalinuosi tekstu, publikuotu Dialoge:

Rugpjūčio 15

Kada išleisti vaiką į mokyklą: šešerių ar septynerių?

 

Lapkričio 07

Karščiausios ikimokyklinukų ir pradinukų pasaulio naujienos? Turiu.

Šiandien baigėsi konferencija, kuri man buvo it Everestas alpinistui. Na, gal čia kiek per riebus palyginimas, bet iš tiesų nesu dalyvavusi įdomesnėje konferencijoje, o esu, patikėkite, dalyvavusi ne keliose ir ne keliolikoje :) Konferencija vyko JAV, Floridoje, Orlando mieste. Visų pirma, niekada ten nebuvau buvusi. Keisčiausia buvo tai, kad smegenys vaizdus suprato kaip Kaliforniją :), bet vis dėlto labai daug kas buvo kitaip: ir drėgmės kupinas oras, ir debesys, ir vis nulyjantis trumpalaikis lietus, ir vešli (vešlesnė?) augmenija. Lyg ir viskas labai panašu, tačiau ir ne taip.

Rugsėjo 09

Austėja, kodėl ne mokykla?

Kai kelintą kartą išgirdau klausimą-teiginį, kad su mano patirtimi, išsilavinimu ir pan. reikėjo steigti mokyklą, o ne sodą, pagalvojau, kad pribrendau atsakymui, kodėl mažų, o ne jau ūgtelėjusių žmonių edukacija atrodo mano gyvenimo tikslas.

Vasario 20

Kaip įveikti patyčias mokyklose. Keletas patarimų.

Vakar - ieškodama daugiau info apie patyčias - radau gražų, aiškia kalba parašytą leidinį: "Mokykla gali įveikti patyčias. Rekomendacijos mokytojams", kurį sudarė/parašė Robertas Povilaitis ("Vaikų Linijos" vadovas) ir Jurgita Smiltė Jasiulionė. Parašiau Robertui, nes norėjau viską dalimis sudėti į tinklaraštį, tačiau jis nebuvo įsitikinęs dėl teisių. Taigi nusprendžiau dėti ištrauką, o visą leidinį galite perskaityti štai čia. O ištrauka, kurią nusprendžiau įdėti į tinklaraštį, yra būtent apie tai, ką galima daryti klasės ir vaiko lygmeniu. Manau, kad ši informacija - nepaprastai naudinga ir pedagogams, ir tėvams (kad žinotų, ko galima tikėtis ir reikalauti!).

Vasario 19

Ką vaikas privalo žinoti eidamas į pirmą klasę? (Id.)

Jau prieš kurį laiką gavau vienos mamos laišką. Mama klausė, kaip reaguoti į štai tokias instrukcijas būsimam pirmokui, žinoma, duotas pedagogo. Pedagogo laišką mama nufotografavo ir atsiuntė man. Jau tą pačią dieną norėjau dėti į tinklaraštį ir paklausti: na, apie kokią NORMĄ mes kalbame??? Ir jeigu kam nors tokia "instrukcija" atrodo normali, tai man dar yra daug darbo :D Tačiau visų pirma paklausiau mamos, ar ji leidžia šį "šedevrą" dėti į tinklaraštį. Visų antra, norėjau šiek tiek palaukti, kad galėčiau rašyti tada, kai emocijos nuslūgusios, o ir pats laiškas jau šiek tiek "pagyvenęs" :)

Gruodžio 24

Gebėjimų mokyklos...išsamiausiai:)

Taigi prisiruošiau aprašyti Gebėjimų mokyklas nuo...iki - ta prasme, viską, ką norėjau apie jas pasakyti. Jau anksčiau minėjau, kad straipsnis buvo išspausdintas "Veido" žurnale, tačiau dėl vietos stokos - ne visas. "Delfyje" spausdinamas visas tekstas ir - turiu pasakyti - susidomėjusi perskaičiau ir komentarus: įdomu, ką žmonės mano apie tokias mokyklas.

Gruodžio 08

Gebėjimų mokyklos Švedijoje. Tęsinys.

Jau rašiau apie Gebėjimų mokyklas Švedijoje. Ir pažadėjau, kad bus tęsinys.

Lapkričio 03

Kunskapsskolan = Gebejimu mokykla

Galvojau, galvojau, kaip cia geriau isvertus ir pagalvojau, kad geriau viska aprasysiu, o vertimas ateis savaime...nes juk retai geriausiai tinka tiesioginis, ar ne?

Rugpjūčio 19

Išlydim vaiką į mokyklą.

Šiemet aš šiek tiek bijau rugsėjo pirmosios. Na, tai bus ne rugsėjo pirmoji, o , atrodo, trečioji, bet kažkaip išgyvenu...nes tai bus pirmoji mokyklos diena mūsų Mažyliui. Kažkaip nuo pat gimimo jį taip vadinau, vis prisimindama Karlsono Mažylį. O iš tiesų jis - mažasis brolis. Patikėsite ar ne, tačiau Švedijoje yra toks vardas, Lillebror, o jis reiškia - Mažasis Brolis. Kai vertė Karlsoną, išvertė Mažylis, nes tikriausiai ir yra toks tinkamiausias vertimas. Mūsų Vilhelmas - nesvarbu, kada ir kur atsidurs - vis vien bus Mažasis Brolis, Mažylis :D Bet taip tikriausiai būna visada... Kartą aš tėtei pasakiau, kad jau esu suaugusi, o jis atkirto, kad jam visada būsiu maža :D O mano mama - kai tik aš pasakau "mmmmmmaaaaaaaaaaaaamaaaaaaaaaa" (čia kai nenoriu, kad "mokytų") - mama sako, kad nieko nebus: esu jos vaikelis amžių amžiams...

Liepos 13

Ką veikiam vasarą? Daug linksmų žaidimų.

Na, be to, kad vaikai žaidžia lauke ir visa nereikia galvoti, ką jiems veikti :D Kai buvome sodybose Trakuose, Anykščiuose, Labanore ar Lavoriškėse atrodė, kad ir taip vaikai vos spėja atlikti visus "darbus": užlipti į kalną, išsimaudyti, padūkti, pasimėtyti akmenukais (!), pavalgyti (juk dūkstant lauke taip išalkstama!), persirengti...o kur dar visokie žaidimai kaip badmintonas ir panašūs!!! Tačiau vis dėlto vis kyla klausimas: o ką DAR galima būtų daryti? Ypač, jei prakalbstame apie įvairių žaidimų naudą. Be to, kadangi jau tikrai daug tėvelių žino, jog labai svarbu būti SU vaiku, jiems taip pat natūraliai kyla klausimas, ką galima būtų veikti?

Gruodžio 24

Kalėdinis koncertas. Miuziklas "Kelionė aplink pasaulį".

Štai jau bėgo ir prabėgo visa savaitė nuo Kalėdinio koncerto Augusto mokykloje. Tačiau prisiminimai vis dar "gyvi" ir, manau, verta juos įamžinti, kol šventinės naujienos jų neužgožė.

Gruodžio 20

Džigitų sutramdymas:)

Dar visai neseniai rašiau apie mūsų berniukus, kurie gali kiaurą dieną grumtis/galynėtis/vartytis/eiti imtynių (kaip pavadinsi taip nepagadinsi) it liūtukai. Tačiau kartais tą jų smagią veiklą (jiems) reikia pristabdyti. Stabdydavome pačiais įvairiausiais vaikų tramdymo metodais: ir pasodindami juos ant kėdžių (nusiraminti), ir nusiųsdami vartyti/skaityti knygučių, ir kalbėdamiesi apie tinkamą elgesį, ir atskaitydami "pamokslą"...žodžiu, liko diržas, žirniai ir kitos visai nešiuolaikinės priemonės...:)))

Rugsėjo 05

Ar prisitaikys nedrąsus vaikas darželyje ir mokykloje?

http://www.alfa.lt/straipsnis/165901

Rugpjūčio 05

Kad vaikas pasitikėtų savimi

http://www.alfa.lt/straipsnis/150410

Liepos 07

„Volungė“ - Lietuvos mokyklų atspindys???

Kuo toliau, tuo įdomiau stebėti, kaip rutuliojasi reakcija į įvykį „Volungės" pradinėje mokykloje. Ir įdomiausia skaityti ne straipsnius, o jų komentarus. Teisybę pasakius, iškart - išgirdus apie įvykį - perbėgo mintis: kažkas čia meluoja! Juk negali vieni sakyti, kad vaikas buvo kito žiauriai sužalotas, o kiti - kad tas „kitas" tik (!) pasikarščiavo. Beje, netinkamai pasielgusio vaiko mama teigia, kad vaikas buvo skriaudžiamas. Kiek mūsų esame patyrę, ką reiškia būti skriaudžiamiems? Ar esate kada buvę patyčių objektu? Jeigu jūsų kas nors paprašytų į tai pažvelgti ne dabartinėmis - jau suaugusiojo - akimis, o akimis to skriaudžiamo vaiko, kuriuo kažkada buvote, įdomu, ką pasakytumėte? Jokiu būdu neginu agresijos proveržių ir nemanau, kad jie turi būti leistini ir pateisinami. Tačiau lygiai taip pat nemanau, kad patyčios užgrūdina vaiką, kad jis labiau pasiruošia gyvenimui.

Birželio 19

Gabus vaikas