Blogas

Kategorijų filtras:
Sausio 25

I am Malala. Arba aštuntasis MS gimtadienis.

Ar jau esate girdėję apie Malalą - mergaitę, kuri rizikuoja savo gyvybe (į ją buvo pasikėsinta) kalbėdama apie mergaičių edukaciją? Ji yra jauniausias žmogus EVER, nominuotas Nobelio taikos premijai gauti (negavo, bet jai dar viskas prieš akis!).

Sausio 09

Kosmosas yra ir Žemėje.

Morta Sofija rimtų rimčiausiai laukė šio įvykio ir susinervino, kad nematė live. Man žiauriai smagu, kad septynerių metų vaikui įdomu ir svarbu tokie dalykai. Net neabejoju, kad tai yra nuo aplinkos, kurioje vaikas leidžia daugiausiai laiko, priklausantis dalykas. Jeigu mėgstate klausyti paskaitų/pranešimų, štai vienas apie aplinką. (Ačiū, Vitalija!).

Vasario 03

7-asis Mortos Sofijos gimtadienis.

Šiemet MS gimtadienį šventėme dvi dienas ir valgėme tris tortus: mokykloje, namuose su šeima ir su draugais. Iš tiesų tai gimtadienis buvo tikrai toks, kokio norėjo Morta, ir tai, manau, yra svarbiausia! Turime tokią tradiciją-ne-tradiciją (stengiamės, bet ne visada pavyksta), kad TĄ dieną atvažiuoja giminės. Su Morta šįkart pavyko puikiai, nes jos TA diena buvo penktadienis; o šeštadienį mergina šventė su draugais laipiojimo uolomis salėje.

Birželio 02

Kaip auga vaikai...su Vaikų diena!

Žiūriu į savo ketveriukę ir galvoju: kokie nepaprasti žmonės! Vakar vaikai norėjo pirmą kartą išbandyti savarankišką grįžimą iš mokyklos - mat gyvename netoli, įmanoma grįžti ir visuomeniniu transportu. Kadangi siaubingai lijo, nusprendžiau pati juos paimti. Prisiskambinti negalėjau, tad tiesiog važiavau ir tikėjausi, kad neprasilenksime. Nuvažiavau, lakstau po mokyklą, o jie, pasirodo, jau išėję. Šokau į mašiną ir važiuoju tuo keliu, kuriuo jie turėtų eiti. Ir štai matau: trijulė bėga į mikriuką (kuriuo važiuotų namo): Augustas su lengvais marškinėliais, visas kiaurai peršlapęs jau laukia prie mikriuko, o Vilhelmas bėga šalia Mortos (kad ji neliktų viena ir neišsigąstų) atsilikęs, o Morta virš galvos nešasi Augusto striukę. Vat dabar rašau ir vėl klaviatūrą vos matau pro miglą akyse. Tokiomis akimirkomis supranti, kad viskas yra gerai. Ir kad ne tik turi nuostabius vaikus, bet ir esi pusė velnio tėvas (mama).

Vasario 18

Grybų karas: spektaklis Dramos teatre.

Turiu pasakyti, kad į spektaklį ėjau su išankstine nuostata: perskaičiusi knygą ir Giedrės komentarą nerimavau, kad nusivilsiu ir aš. Aišku, svarbiausia buvo, ar patiks merginoms. Pats nuvykimas buvo ne itin linksmas: Gertrūda supyko, kad jos nenešiau nuo mašinos, tad visa pikta verkė. Tačiau - kai jau atsisėdome - nuotaikėlė pakilo. Ir tada...atsistojo, o kėdė tik TAUKŠT! jai per šoną...vėl ašaros. Bet šįkart jau, žinoma, buvo gaila mažulės, nes ta kėdė tikrai tokia kieta ir sunki.

Vasario 06

Ką mes dabar skaitome ir kodėl mergaitės nerašo muzikos...

Su mergaitėmis skaitome knygą, kuri kas vakarą įtraukia mus visas tris.

Vasario 05

Bandymas balkone, kai už lango -26.

Šįryt su merginomis atlikome bandymą. G prisiminė skaitęs ir matęs, kad tokioje temperatūroje - jeigu pili verdantį vandenį - jis virsta garais. Ką gi, išbandėme ir mes. Smagiausia buvo matyti merginas ir plojančias, ir šūkaujančias susižavėjimo šūksnius.

Sausio 31

Kokius žurnalus skaito jūsų vaikai?

Radom žurnalą vaikams! Šįvakar, pasiėmusi vaikus iš skautų sueigos, užėjau į netoliese esančią IKI ir kažkaip Morta priėjo prie žurnalų ir ėmė vartyti tuos visus barbiškus-kičinius-Austėja-tuoj-gaus-infarktą žurnalus. Aš priėjau pažiūrėti, ar yra bent jau National Geographic Kids ir...ką-jūs-sau-manote...radau šaunų žurnalą!

Rugsėjo 08

2010/2011 mokslo metų Mortos darbeliai.

Praeitą savaitgalį nuo mūsų virvelės (per visą koridoriaus sieną esame ištempę virvelę, ant kurios skalbinių segtukais kabiname vaikų darbelius) nukabinome pernykščius vaikų darbelius. Pagalvojau, kad noriu išsaugoti, nes kažkaip rudeniop labai skausmingai pajutau Mortos Sofijos augimą: ji jau tokia dičkė, tokia savarankiška. Net atrodo jau nebe mažylė, o tokia tįstanti mergaitė. Įsivaizduojate - išleidome į priešmokyklinę klasę!

Vasario 18

Mano brangiosios M.

Per Kalėdas mano sesuo, kuri tąkart buvo Vilniuje - it tarpinėje stotelėje - apsistojusi tarp studijų Danijoje ir Australijoje - padovanojo Kalėdinę dovaną savo krikšto dukrai - mūsų Mortai - vietose, kurios yra vienaip ar kitaip brangios savo esatimi.

Rugsėjo 29

Kiek būrelių (ir kokius) lanko jūsų vaikai?

Trečiadienis - mano prAgardienis:) Nes jaučiuoti važiuojanti kaip iš "The Fast and The Furious" :D Na, suprantate, apie ką kalbu :) Tiesiog šiandien vaikams tiek būrelių, kad MAN dūmai iš ausų rūksta. Aišku, jei vaikas būtų vienas, na, gerai, du, tai dar nieko. O dabar...

Rugsėjo 19

Dar viena diena - mums jau paskutinė - be automobilio Briuselyje.

Ar esate patyrę tą jausmą, kai pradedi gyventi paskutinio nuotaika? Labiausiai tą jausmą prisimenu iš tų laikų, kai man buvo 16 metų ir išsiruošiau į JAV. Atrodė, kad išvažiuoju amžiams: paskutinė diena mokykloje, išleistuvės, paskutinis rytas namuose, paskutinis užbėgimas į parduotuvę... Ir štai prasidėjo paskutiniai metai Belgijoje. Todėl ir šiandien - paskutinė diena be automobilio Briuselyje mums vis dar gyvenant čia. Pirmą kartą susigraudinau nuėjus su vaikais į mokyklą. Kai pagalvojau, kad paskutinį rudenį ir paskutinė nauja mokytoja. Dabar tie paskutiniai pasipils vienas po kito...

Rugsėjo 11

Mano nepakartojamoji Morta...

Šįryt Morta atsikėlė, renkasi rūbelius (žinoma, tik pati!) ir sako:

Birželio 16

Gyvybės ir mirties klausimas.

Birželio 08

Ar jau turite SAVO plytą Laisvės kelyje?

Jau šiek tiek rašiau apie Laisvės kelio projektą. Taip pat rašiau, kad mes darėme Laisvės kelią Briuselyje Vaikų dienos šventės metu. Man patinka šio projekto šūkis: Laisvės kelias - vienybės dvasia gyva. Prisimenu, kai manęs klausė (interviu Baltajai knygai), ką galiu pasakyti apie lietuvius, tai atsakiau, kad kai norime - mokame būti vieningi. Šventai tikiu, kad lietuviai moka būti vieningi. Na, nereikia nė tikėti - esame tai įrodę! Tik gaila, kad ne visada...

Birželio 07

Kasdienybės spindesys...

Žinoma, visada norisi aprašyti dienoraštyje ypatingas dienas, ypatingus įvykius, tačiau dažnai pagalvoju, kad būtent kasdienybė yra nepaprastai graži, reikia tik stabtelėti ir pažvelgti į ją ne pro nusibodusios rutinos, o pro prabėgančios ir niekada nebesugrįžtančios akimirkos prizmę... Štai mūsų mergaitės dabar mėgsta piešti...

Birželio 02

Klausimėlis savaitgaliui:)

Skaičiau šį straipsnį apie Paskutinį skambutį Karoliniškių gimnazijoje, ir viskas buvo aišku. Teisybę pasakius, gaila ir mokinių, ir mokytojų (nors visai dėl skirtingų priežasčių).

Gegužės 04

Lietuviškas teatras Briuselyje ir kaip mūsų vaikai į jį ėjo:)

Vakar vaikai ėjo į spektaklį. Į STALO TEATRO "Avinėlio kelionę".  Kad eisime į spektaklį, apsisprendėme tik jau grįžus tėtei iš darbo. Kadangi bilietai buvo gan brangūs, nusprendėme, kad išleisime trijulę. Beje, sušaukėme šeimos Tarybą.

Balandžio 28

Filosofė Morta tarė

Balandžio 06

Kukučių baladės:)

Kovo 17

Daina apie dinozaurus arba vakaras vienai su keturiais vaikais.

Dabar Augustas mokykloje mokosi apie dinozaurus: kalba apie nykstančias rūšis apskritai, apie dinozaurus, apie konkrečius dinozaurus, kodėl dinozaurai išnyko ir t.t. ir pan. Augustui labai patinka! Smagiausia, kad jo mokykloje viskas integruojama. Ir štai per muzikos pamokas jie mokosi dainą apie dinozaurus. Mokytoja jau ne kartą yra minėjusi, kad Augustas gražiai dainuoja, bet aš - kai išgirdau jį dainuojantį mašinoje - visa "ištirpau".

Kovo 17

Įdomu: Vaiko Gidas

Šiandien radau naują tinklalapį: Vaiko Gidas.  Kaip teigia patys tinklalapio autoriai, jame galima rasti informaciją apie: renginius; ugdymo įstaigas; parduotuves; ekologiškus produktus; stovyklas; ir viską, ko gali prireikti auginant savo mažylius. Smagu!

Vasario 02

Gimtadienio šventė: PRINCESĖS:)

Kieno gi daugiau mūsų namuose gimtadienio šventė bus apie princeses, jei ne Mortos??? Šio Mortos Sofijos gimtadienio labai laukiau ir aš, nes tai buvo pirmasis gimtadienis, kai Morta sąmoningai pasirinko, kokio gimtadienio ji norėtų. Gimtadienio tema...wait for it...PRINCESĖS!!!! :D Taigi ruošėmės ketvirtajam Mortos Sofijos gimtadieniui, kuris buvo šį sekmadienį ir kurio tema - princesės.

Sausio 29

Kalbos perliukai...

Pasipylė vaikų perliukai šiomis dienomis...Augustas ašarą išspaudė, o Morta šįvakar sako:

Sausio 26

Mamų (ir ne tik) šukuosenos:)

Nežinau, kaip jūs, bet man plaukuosenos - nuolatinė problema. Ir spalva, ir ilgis. Ir lyg to būtų maža, dabar dar ir žilų plaukų atsirado. Nors man gražu. Rimtai. Aš apskritai...žaviuosi ketvirtuoju dešimtmečiu ir nė už ką nebenorėčiau būti mokykloje arba kokį bakalaurą studijuojanti! Bet apie ką aš čia...gi apie šukuosenas!

Sausio 25

Ketveri metai stebuklo:)

Šiandien mūsų nepakartojamajai Mortai Sofijai - ketveri. Jau ketverius metus mūsų namuose gyvena tikrų tikriausias stebuklas. Atrodo, norėčiau tiek daug jai parašyti, pasakyti, papasakoti, bet net nežinau, nuo ko pradėti...

Gruodžio 21

20 ir 21 Advento kalendoriaus užduotys. Laiškai krikšto tėvams.

Vakar dienos užduotis - parašyti Kalėdinius sveikinimus krikšto tėvams ir išsiųsti kartu su pasirinktais darbeliais. Šiandienos - tuos laiškus išsiųsti. Kai tyčia vakar paskambino Gabrieliaus močiutė iš ligoninės ir pasidžiaugė gautu Kalėdiniu laiškų, o šiandien parašė mama, kad jai anądien skambino mano močiutė ir labai džiaugėsi... Džiugu, kad galima pradžiuginti mylimuosius artimuosius Lietuvoje!

Lapkričio 16

Kai tau bus treji...

Šiandien Mortulė (3m9mėn) sako: mes mokykloje su mokytoja darėme obuolių kompotą (jie dabar kalba apie rudenį ir apie tai, kokiose valstybėse yra ruduo - nunešėme net Lietuvos vėliavą!).

Rugpjūčio 10

"Aš ne dramblys!" ir kitos įdomybės.

Morta dabar labai daug kalba. Ir taip kalba, kad mes laikomės nesijuokę. Todėl dabar dažniausiai girdimas žodis mūsų namuose: "Baik!" (žinoma, palydimas ITIN tūžmingu žvilgsniu!) Kad būčiau iš tiesų objektyvi, turiu pasakyti, kad dabar dažniausiai girdimi DU žodžiai: Mortos "Baik!" ir Gertrūdos "Dar!" :D

Vasario 26

ĮDOMU. 2009/02/26.

Vasario 01

3-iasis Mortos Sofijos gimtadienis.

Šį įrašą rašiau keliais etapais. Iš tiesų todėl, kad ir gimtadienis buvo "kelių etapų"! Iš pradžių  atšventėme prieš kelionę namuose, po to - Ženevoje šventėme tikrąją dieną, o dieną po gimtadienio Morta keliavo į parduotuvę (Ženevoje) išsirinkti dovanos:) Šiemet Mortulės gimtadienis - ne tik viduržiemį, kai barsukas verčiasi ant kito šono, bet ir Kinijai pasitinkant Naujuosius - Jaučio - metus!

Sausio 07

"Rožinis maras" - ar tikrai?

Mūsų beveik trejų dukrelė pastaruoju metu yra itin pamėgusi rožinę spalvą ir princeses. Yra ekspertų, manančių, kad mergaitėms specialiai yra siūlomi rožiniai daiktai, ir jos tiesiog - dar nesulaukusios trejų metų - jau nebenori nei rūbų, nei žaislų, kurie yra ne rožiniai. Taip pat teigiama, kad "rožinis maras" ne tik plauna mergaitėms smegenis, bet ir formuoja lytinius stereotipus. Perskaičiusi tai, sunerimau: mūsų merginai IŠ TIESŲ labai patinka rožinė spalva ir kol kas tuo itin nesidomėjau, tačiau toks teiginys privertė paskaityti daugiau straipsnių ir daugiau pamąstyti šia tema. Na, kodėl išvis apie tai prabilta? Pasirodo, vieno tyrimo metu mergaitės skyrė tokias spalvas kaip geltona ir mėlyna, o - pamačiusios rožinę - sakydavo "Barbė". Hmm... Įdomu, kokios mergaitės buvo surinktos į tą tyrimą?Kažkaip nemanau, kad Lietuvos mergaičiukės - parodžius ką nors rožinio - imtų sakyti, kad tai - "Barbė". Juk tai net ne logiška! Na, gerai, vaikai iki septynerių-aštuonerių mąsto nelogiškai...Bet BARBĖ! Tarkim, sako "princesė" - ar tai irgi blogai? Iš tiesų jeigu tai būtų tik spalva, nemanyčiau, kad tai blogai, tačiau...edukologų nuomone, tai formuoja lytinius stereotipus. Pasirodo, internetinių diskusijų portaluose tėvai skundžiasi, kad mergaitės, "užkibusios" ant rožinės spalvos, nebenori net žiūrėti į kitos spalvos pusę. Gerai. Aš irgi edukologė. Ir mano vidurinėlis  - BERNIUKAS - irgi mėgo rožinę spalvą. Labai mėgo. Kadangi labai nenorime vaikams formuoti lytinių stereotipų, leidome vaikui dėvėti ir baltą megztuką rožiniu drugeliu, ir rožines kelnes. BET...po to buvo ŽALIASIS periodas. Patikėkite, vaikinas nenorėjo žiūrėti į kitokios spalvos pusę: net puodelis iš kurio jis gėrė ir lėkštutė iš kurios valgė turėjo būti žali. Gerai, kad  pavykdavo bent ką ne žalią įsigyti. Tačiau jam, kiek  pamenu, niekas smegenų nepraplovė. Įdomu, kur kilo šis "rožinio maro" terminas? Ilgai ieškoti neteko: Sue Palmer, knygos "Toxic Childhood" autorė. Teisybę pasakius, norėčiau šią knygą perskaityti. Visą. Tačiau iš esmės štai apie ką joje rašoma: Per pastaruosius 25 metus, technologinė ir kultūrinė kaita pakeitė ir žmonių gyvenimą - dažniausiai į gerąją pusę. tačiau viskas vyko taip greitai, kad mes net nepastebėjome, jog tai kaita, kuri yra teigiama suaugusiesiems, yra ne visada tokia naudinga vaikams. Toksinis  kultūrinės kaitos pašalinių reiškinių koktelis daro žalą socialinei, emocinei ir kognityvinei vaikų raidai, į tai įtraukdamas  vis daugiau vaikų ir atsispindėdamas jų elgesyje. Mintis, kuri man pasirodė šiek tiek keistoka, buvo ta, kad kaip gali modernizacija būti tokia gera suaugusiesiems ir tokia bloga vaikams? Negi tėvai iš tiesų neapsaugo savo vaikų nuo visos tos "žalos"? Man atrodo, kad dabar - labiau nei bet kada - yra daug kalbama apie tai, kas vaikams tinkamiausia. Tiek kalbama, kad kartais...nebežinai net į kurią pusę pulti ir jautiesi vos ne žalojantis vaiką, jei nedarai šio, to, ano, ir trečio. Tokios knygos kaip Carl Honore "Under Pressure", man atrodo, daug labiau atspindi tai, kas vyksta šių dienų Vakarietiškajame pasaulyje. Šiek tiek pasidomėjusi, atradau, kad man ne vienai panašiai atrodo. Tačiau grįžkime prie mergaičių ir prie rožinės spalvos. Sue Palmer nuomone, beveik nėra mergaičių, kurioms nepatiktų rožinė spalva, o tai liudija, kad reklama veikia jau ir tokius mažus vaikus (jaunesnius, nei trejų metų). Ji teigia, kad reklamos daro mažiems vaikams didžiulę įtaką ir jau įsiskverbė į "smėlio dėžę", kur bendraamžių spaudimas yra itin didelis.

Birželio 19

Apetitas

Straipsnis iš žurnalo “Mažylis”

Birželio 19

Grūdinimas

Birželio 18

Grįžtu darban...

Kadangi vis dar maitinu Mortą (o ir berniukus maitinau po 18 mėnesių), tai bene didžiausias sunkumas – pieno nusitraukimas darbo metu. Darbo Kodeksas vienoks, o realybė kitokia, taigi reikia prisitaikyti. Man pasisekė, kad mano vadovas labai geranoriškas ir sakė sudarys visas sąlygas. Be to, padėti pasisiūlė ir kelios kolegės. Taigi aš su visais vaikais į darbą keliauju su pientraukiu ir per savo pertrauką (20min) lekiu į tualetą ir „pompuoju“. Nepatogu, kol kas nuo darbo pradžios dar neteko valgyti pietų, bet užtat kasdien palieku Mortai gerą dozę pieno ir tikiuosi, kad taip pavyks tol, kol norėsiu ją maitinti!

Birželio 01

Apsišnerkštę mūsų žiemos...

...pilka pilka kur dairais...