„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

XXI amžiaus vaikai.
2011 07 26

Aš vis džiaugiuosi, kokias galimybes turi XXI amžiaus vaikai. Man atrodo, kad dar niekada vaikai taip gerai negyveno 🙂 Daugeliu prasmių mes atsigręžėme į vaikus, pasigirsta vis daugiau balsų ne tik apie tai, kokia turi būti jų priežiūra, bet ir koks turi būti ugdymas. Ir – o, svajone! – dauguma tų balsų yra grindžiami moksliniais tyrimais. Ir – o, stebukle! – dauguma valstybių ir švietimo darbuotojų remiasi tais tyrimais.

Man dar fantastiška yra visa tai, ką vaikai gali daryti: keliauti, skaityti daugybę knygų, prisiliesti prie naujųjų technologijų taip, kaip mes vaikystėje nė nesvajojome. Kai Gertrūda braukia per kompiuterio ekraną it per iPad’ą, suprantu, kad tam tikra prasme niekada jos nesuprasiu, nes – kaip pasakojo vienos TED kalbos pranešėjas – jo dukra net nepagalvojo, kad galėjo augti karta, neįsivaizduojanti, kas yra kompiuteris.

Be to, išsklaidoma vis daugiau mitų. Pavyzdžiui, šiandien net ir Lietuvoje (kuo aš sunkiai patikėjau, nes pas mus dar labai gajus stereotipas, kad vaiką – ir kuo ilgiau – privalo auginti mama, nes kitaip jis yra traumuojamas) jau pasirodė straipsnis, kurio turinys ne naujiena daugelyje pasaulio valstybių – vaikų turinčioms moterims nereikėtų dėl vaikų aukoti darbo. Ir čia mes kalbame apie mamos išėjimą anksčiau, nei praėjus metams po vaikelio gimimo! Tas pats tyrimas įrodė, kad mažyliams geriausia, kai dirba abu tėvai. Aš asmeniškai manau, kad jei mama (arba tėtė) jaučiasi siaubingai dirbdama(s), tai geriau jau nedirbtų, bet tik jau nereikia to dangstyti teiginiu, kad tai yra APSKRITAI geriau vaikui. Geriausia sakyti – taip yra geriausia MŪSŲ ŠEIMAI. Bet kažkaip mums nepaprastai patinka absoliutinti, ar ne? Tačiau noriu padrąsinti norinčias dirbti: eikit, mielosios, ir dirbkit, nes – matydami laimingą ir save realizuojančią mamą – laimingi bus ir jūsų vaikai!

Labai norėjau pasidalinti vienu filmuku, kurį radau kito tinklaraštininko tinklaraštyje. Žiūrėdama jį vos sulaikiau ašaras. Net nežinau, kodėl – gal todėl, kad groja tokia ašarą spaudžianti muzika?! O gal tiesiog todėl, kad nuoširdžiai džiaugiuosi XXI amžiaus pasauliu ir galimybėmis, kurias turi mano vaikai.

httpv://www.youtube.com/watch?v=dl9eqdZpvJU&feature=player_embedded