„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

Mama ieško darbo. Mokomės priimti sprendimus.
2010 04 22

Užtruko, kol sugalvojau, nuo ko norėčiau pradėti vėl rašyti. Tiek visko prisikaupė, tiek visko įvyko, kad kelias dienas blaškiausi nuo vienos temos prie kitos… Kadangi vieną temą buvau „užmetusi”, pagalvojau, kad ji padės vėl „įsivažiuoti” (Pirmas straipsnis šia tema. Antras straipnis šia tema) .

O galvojau apie pasirinkimus… Tiesiog su Gabrieliumi prisiminėme vieną aukštas pareigas užimančią moterį, kuri (pagal Belgijos įstatymus) pabuvo su kūdikiu tris mėnesius, atidavė jį į lopšiuką ir…po kelių mėnesių vėl grįžo namo. Taigi – apie kartais labai sunkius pasirinkimus. Apie problemų sprendimus. Ir dar. Man viskas atrodo taip lengva, kai skaitau straipsnius, o vat štai realiame gyvenime… O kaip jums?

Iš tiesų mes juk kasdien priimame sprendimus: ką vilkėsime, ką valgysime. Tačiau kai kuriuos sprendimus priimti nėra lengva, reikia iš tiesų labai pasverti visus „už” ir „prieš”. Kartais tiek „už”, tiek „prieš” atrodo visiškai lygiaverčiai: abu vienodai puikūs arba abu vienodai prasti…Nenuostabu, kad ištinka sprendimų priėmimo „paralyžius”.

Teigiama, kad toks „paralyžius” – normalu. Tačiau mokslininkai vis vien nesiliovė ieškoję, kaip galima būtų žmonėms padėti išlipti iš tokių smegduobių. Kartą ieškojau informacijos būtent apie tai, nes jaučiausi negalinti apsispręsti, kurį darbą pasirinkti. Dabar – kai žiūriu atgal – net nežinau, ar tai buvo pats protingiausias sprendimas, tačiau vis dėlto manau, kad tuo metu – racionaliausias.

Ką siūlo mokslininkai?

PIRMAS ŽINGSNIS

Pripažinti, kad problema yra. Ir kad verta ją spręsti. Sakoma, jog svarbiausia priimti sprendimus žvelgiant į situaciją optimistiškai, nebijant iššūkio. Ir lyg to būtų negana, pasirodo, dar reikia pasitikėjimo savo jėgomis 😀 Suprantu, kad reikia į save žvelgti kaip į žmogų, galintį išspręsti problemą, bet kartais – bent jau man – tai nėra pati lengviausia užduotis!

ANTRAS ŽINGSNIS

Suprasti, KODĖL jums viena ar kita atrodo problema. Atrodo, kad ir taip akivaizdu: yra problema, tačiau, pasirodo, reikia iš tiesų įsigilinti: apgalvoti, surinkti informaciją apie galimus sprendimo būdus ir įsitikinti, kad būtent TAI yra ta problema, kurią norite išspręsti. Ar jums tai nebūna? Kad vos ne pats save įtikinate, kad yra TA problema, o po to – kai įsigilinate į savo susierzinimo priežastį – paaiškėja, kad problema yra visai KITA? Man taip atsitinka, jei aš noriu ignoruoti tikrąją problemą…  Kai kurie siūlo į problemą žvelgti taip: ką turiu ir ko norėčiau 🙂 Man visai patinka toks būdas, o jums? Nes, tikėkimės, įvardinus, ko norėtum, išryškėja tikslai, kurių siekti reikia užsibrėžti. O ką daryti, kai tų problemų – ne viena? Šio reikalo žinovai siūlo prioritetizuoti ir pradėti ieškoti sprendimų svarbiausiai…

TREČIAS ŽINGSNIS

Čia jau reikia pradėti ieškoti sprendimų. Užduokite sau klausimą: „Ką dariau panašioje situacijoje praeityje? Padėjo? Nepadėjo?” Jeigu nepadėjo, tai nebriskite vėl į tą patį vandenį ir ieškokite alternatyvų 🙂 Net jei ir padėjo, neprošal iš naujo pagalvoti – gal šaus į galvą kokia nors nauja super duper mintis! Čia – kaip dabar mėgstama sakyti – reikia „brainstorminti” (žinau, kad yra lietuviškas žodis, bet niekaip jo neprisimenu). Užsirašykite viską, kas šauna į galvą – vėliau nepatikusias idėjas lengvai galėsite atmesti. Pasitarkite ir su kitais – juk niekas neverčia elgtis taip, kaip jie patars! (O žmonės paprastai visai noriai dalina patarimus). Tik prisiminkite, kad žmogui, kuris pataria, nereikės gyventi, taip sakant, „su tuo sprendimu”, todėl iš tiesų apgalvokite, ar tai, ką jis siūlo, yra geriausia JUMS. Prisimenu, išvažiuojant iš Lietuvos mums daug kas siūlė pirkti namą… Dabar – vos pagalvojus apie tai – apmirstu iš baimės: turėtumėme dabar lyg Damoklo kardą virš galvos milijoninę paskolą, o galimybių jai mokėti – ne. Brrrr…

KETVIRTAS ŽINGSNIS

Išbandykite geriausią sprendimo variantą. Tik vat čia jau siūloma nerti visa galva. Man tai – problema. O jums? Aš visada brendu labai atsargiai, nors ir pažadu, kad jau DABAR… Per tą savo atsargumą gyvenime esu praradusi labai brangių sau galimybių. Kaip manote – ar įmanoma to išmokti? Jeigu neriate visa galva ir pamatote, kad problemą vis dar per sunku išspręsti, kad šis sprendimas – netinkamas, laiku (o kada tas „laiku” būna?) jį peržiūrėkite arba apsispręskite imtis kito sprendimo būdo. Sakoma, kad tik labai retam pasiseka iš pirmo karto, todėl reikia turėti pakankamai atkaklumo ir ryžto! Vat vakar man draugė kaip tik sako: taip, kai kurie žmonės gauna darbus, kurių nori, tačiau kiek negauna??? Reikia rankų nenuleisti! Nors, aišku, tą akimirką gali atrodyti, kad esi nevykėlis, ir tau nepasiseks. Žodžiu, nepraraskite vilties, sveiko proto ir…bandykite!

Nuotrauka: Sal Petruzelli Marino “Working Mom”