„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

Kalėdinis koncertas. Miuziklas „Kelionė aplink pasaulį”.
2008 12 24

 

Štai jau bėgo ir prabėgo visa savaitė nuo Kalėdinio koncerto Augusto mokykloje. Tačiau prisiminimai vis dar „gyvi” ir, manau, verta juos įamžinti, kol šventinės naujienos jų neužgožė.

„Koncertas” prasidėjo išvakarėse, kai Augustas užgiedojo, kad niekur neis ir nenori eiti, nes jų šokis labai rimtas, o kitiems atrodo juokingas, ir jam tai nepatinka.

Baimė. Jaudulys. Visiškai normalios emocijosm lydinčios mus visą gyvenimą. Tačiau mes galime žiūrėti į savo jausmus neigiamai ir slėptis nuo jų ARBA stoti su jais akistaton ir išmokti įveikti savo baimes ir jaudulius. Žinoma, pozityvesnis yra antrasis būdas. To ir verta mokyti savo vaikus. Man smagu, kad Augustas neslepia savo baimių ir jaudulio nuo mūsų. Tiesa, jis daug daugiau išsipasakoja ir atsiveria Gabrieliui, bet esmė ta, kad atsiveria, nes, vadinasi, jaučiasi saugus išsipasakoti mums.

Gabrielius labai gražiai su Augustu pakalbėjo. Susitarė, kad MES juo labai didžiuosimės ir tikrai jis gali paprašyti KO TIK NORI tą vakarą. Augustas labai apsidžiaugė ir užsiprašė, kad mes be mažių (tik aš, Gabrielius ir jis) pažaistumėme stalo žaidimą RISK.

Kaip jau esu rašiusi apie vaikų baimes, mes tiesiog stengiamės suprasti ir įvardinti, kas vaikui nemaloniausia. Kartais paaiškėja, kad tai – visai ne baimė, o tiesiog…natūralus jaudulys. Taigi ir šįkart Gabrielius Augustui pasakė, kad jis TIKRAI gali susiimti ir pasirodyti geriausiai, kaip jis gali. Ir – jeigu kas nors norės pasijuokti – tegul. Tačiau vakare mes labai smagiai pažaisime. Augustas išėjo į mokyklą visas patenkintas.

Taigi – antradienis. Tai, kad šventė paprastą savaitės dieną, manęs visai nestebina – AISV’e visada būdavo trečiadieniais. Tačiau tai, kas stebina, yra…10.30 RYTO. Kodėl mokykla savo Kalėdinį koncertą daro ryte? Ogi todėl, kad vaikai vakare būna pavargę. Be to, ir salę šiuo metų laiku paprasčiau (ir pigiau) išnuomoti renginiui, kuris vyks ryte. O  kaip tėveliai, sakysite? Šio renginio „vinukai” – vaikai, o tokie renginiai vykstą kartą, na, porą metuose. Be to, juk dažniausiai visi šeimos vaikai vienoje mokykloje, todėl, mielieji tėveliai, malonėkite atsiprašyti iš darbo. O jei vis dėlto darbas jums svarbiau, nei apsilankymas vaiko Kalėdiniame koncerte, praėjus kelioms dienoms galėsite įsigyti profesionaliai filmuotą koncerto DVD. Štai taip.

Beje, į koncertą kiekviena šeima gavo po du bilietus: mamai ir tėtei. Jei kas nors negalėjo eiti, reikėjo bilietą grąžinti, kuris tuo atveju buvo atiduodamas šeimai, kuri, pavyzdžiui, į koncertą norėjo pasikviesti senelę. Visa tai buvo daroma saugumo sumetimais: kad salės neužplūstų daugybė žmonių, kurių nebūtų, kur sodinti. Ir iš tiesų – salė buvo pilnut pilnutėlė. Man buvo šiek tiek neramu, nes apsirgo Morta (labai kosėjo naktį) ir nenorėjau leisti jos į mokyklą, tai teko vestis kartu, o …bilieto jai tai neturėjome. Ir Gertrūdai neturėjome. Tačiau ne vienas toks žiogas sėdėjo tėveliams ant kelių, tai lengviau atsidusau (be to, nieko nepasakė tie vaikai, kurie tikrino ateinančiųjų bilietus).

Truputį neramu buvo dėl Gertrūdos – ar ištvers ji koncertą, kuris paprastai trunka apie valandą? Be to, koncertas neprasidėjo laiku – teko laukti beveik 20 minučių. Iš karto jus nuraminsiu – Gertrūdėlė labai įdėmiai visą koncertą PRAŽIŪRĖJO. Laikiau ją sau prie peties ir vieną kartą, kai pavargo ranka, nuleidau žemiau…tą vieną vienintelį kartą ir supyko! Siaubas, koks motinos nesupratingumas! Morta visą spektaklį laukė, kada pasirodys Augustas ir nušvisdavo kaskart, kai jis pasirodydavo.

 

Kai atvažiavome, visi vaikai su savo mokytojais ruošėsi foje: vieni repetavo, kiti persirenginėjo, treti skaitė knygas ar žaidė. Nuėjome prie Augusto klasės, pasisveikinome su mokytoju. Augustas labai apsidžiaugė pamatęs mus keturis! Nufotografavome, palinkėjome sėkmės – matėsi, kad jo nuotaika puiki, todėl tikėjome, kad viskas ir bus puiku.

Spektaklis buvo labai ne-kalėdinis. Prisimenu, kaip vienais metais – dar buvau neseniai pradėjusi dirbti AISV’e – labai nustebau, kai administratorė (tuo metu buvo  amerikietė) pasakė, kad kalėdinis renginys negali būti…kalėdinis. Nes tai – tarptautinės mokyklos renginys, o tarptautinėse mokyklose mokosi ne tik krikščionys. Teko ieškoti miuziklo žiemos tema:) Taigi visai nestebina, kad pas Augustą irgi nevyksta „kalėdiniai” spektakliai.

Spektaklis, kurį parodė vaikai, buvo kelionė aplink pasaulį. Jį statė muzikos mokytoja drauge su klasių mokytojais. Aplink pasaulį keliavo Belgijos vaikai, kuriuos vaidino 5-okai (vyriausi mokykloje). Ir vaikai buvo nepaprasti – visi garsiojo belgų komikso apie TinTin (vienas berniukas buvo apsirengęs lygiai taip, kaip TinTin) herojai🙂

 

Šalys, kurias aplankė, buvo Švedija (kartu  šventė šv.Liucijos dieną),

 

Ispanija,

 

Brazilija (mergaitės 2-okės šoko sambą),

 

Naujoji Zelandija (Augusto klasės ir paralelinės klasės berniukai šoko šokį),

 

Didžioji Britanija, Japonija (Augusto mokykloje itin daug japonų, nes mokykla – visai greta ambasados), Afrika (tarsi tai būtų šalis…na, bet man BE GALO patiko ir kostiumai, ir pasirodymas),

 

Indija (vaidino patys mažiausi vaikai mokykloje (realiai dar lopšelis) – 2-3 metų žiogiukai, Mortos bendraamžiai…nesvarbu, kad ten nebuvo nė vieno mūsų vaiko – tiesiog galima buvo ištirpti vietoje kaip jie šoko ir „dalyvavo”),

 

Italija(operos solistei (pagal scenarijų) ant ausų tikrai meška buvo užlipus – užtenka pasižiūrėti į jos besiklausančią publiką!)

 

ir JAV.

 

Augustas pasirodė tris kartus: dainavo prancūziškai (Belgijoje),

 

šoko Naujosios Zelandijos šokį ir baigiamąjį antrokų šokį. Tiesa, dar ir pačią paskutinę – finalo – dainą dainavo kartu su visais. Šokis, kurį šoko berniukai – maorių. Juos mokė Augusto mokytojas, kuris yra australas.

httpv://www.youtube.com/watch?v=PT3Hn48vlKw&feature=channel

Jį šoko visi antrokai – berniukai. Antrokės mergaitės Brazilijoje šoko sambą:) O štai ir baigiamojo antrokų „numerio” ištrauka:

httpv://www.youtube.com/watch?v=zrr36xqXQds&feature=channel_page

Žodžiu, buvo nepaprastai smagu. Aišku, žmogui, kurio vaikas ten nedalyvauja, nieko ten nepaprasto nebūt buvę, tačiau tėvai…fotografavo, filmavo, plojo, šūkavo, mojavo ir…net graudinosi žiūrėdami į savo atžalas scenoje. Man visada tokiuose koncertuose įdomu stebėti publiką, nes „gyvesnę” retai kada kur pamatysi:) Be to, tikrai smagiai „paganiau akis” į vaikų kostiumus. Turint omeny, kad tėvai kostiumų ruošime dalyvavo minimaliai, manau, kad jie – įspūdingi. Patiko ir dekoracijų sprendimas: sienoje už vaikų buvo rodomos vienai ar kitai scenai tinkančios skaidrės: įspūdinga, praktiška, nebrangu (nekainuoja nei daug resursų, nei daug laiko paruošti) ir …gražu!

Po miuziklo visi buvome pakviesti paaukoti pinigėlių mokyklos remiamai mokyklai Indijoje. Sunku patikėti, tačiau ta mokykla Indijoje ne tik susipirko mokymo priemones, baldus, indus, pasisiuvo uniformas ir t.t. ir pan. iš tų lėšų, kurios yra surenkamos Augusto mokykloje kasmet, bet ir jau baigia pastatyti normalų priestatą…Pernai pasikeitė vamzdžius, nes senieji buvo visai supuvę, ir mokykla nebeturėjo vandens… Sakysite, kad aukojama daug, todėl ir lengva padėti? Specialiai atkreipiau dėmesį – dauguma žmonių aukojo po 10eu ir mažiau, tačiau…beveik visada dalis įvairių „fund’raising” renginių metu surinktų pinigų yra…atiduodama tai mokyklai, todėl lašas po lašo… Be to, vaikai irgi auga apsupti tos dalinimosi atmosferos: Augustas labai didžiavosi, kad jo pernykštė mokytoja vasarą lankėsi Indijoje ir…aplankė tą mokyklą. Jos darytos nuotraukos toje mokykloje ir buvo rodomos, kai buvo renkami pinigėliai.

Po spektaklio Augustas susirinko visus daiktus ir…važiavome namo. Jis buvo nepaprastai patenkintas, nes viskas pavyko daug geriau, nei pats tikėjo, kad pavyks! Be to, pagyrė ir mokytojas, o tai Augustui labai svarbu.

Vakare, kai mažiukai nuėjo miegoti, mes sėdome žaisti RISK.  (Grįžę iš Lietuvos šiek tiek pakeitėme ėjimo miegoti tvarką, nes pastebėjome, kad Augustas jau gali eiti miegoti vėliau. Taigi dabar visi vaikai drauge pasiruošia ėjimui miegoti (nusiprausia, apsirengia pižamytes ir pan.), aš paskaitau mažiams, o Gabrielius Augustui ir…mažiams užgesiname šviesą (jie užminga mūsų kambaryje), o Augustas dar gali valandėlę skaityti arba einame į apačią ir kartu žaidžiame stalo žaidimus, kurie nėra „vaikiški”:) Augustas džiaugėsi, kad a) nebuvo baisu, b) jiems bene daugiausiai plojo publika (iš tiesų!) ir c) vis vien gavo prizą – ilgai žaidėme kartu.