Na, be to, kad vaikai žaidžia lauke ir visa nereikia galvoti, ką jiems veikti 😀 Kai buvome sodybose Trakuose, Anykščiuose, Labanore ar Lavoriškėse atrodė, kad ir taip vaikai vos spėja atlikti visus „darbus”: užlipti į kalną, išsimaudyti, padūkti, pasimėtyti akmenukais (!), pavalgyti (juk dūkstant lauke taip išalkstama!), persirengti…o kur dar visokie žaidimai kaip badmintonas ir panašūs!!! Tačiau vis dėlto vis kyla klausimas: o ką DAR galima būtų daryti? Ypač, jei prakalbstame apie įvairių žaidimų naudą. Be to, kadangi jau tikrai daug tėvelių žino, jog labai svarbu būti SU vaiku, jiems taip pat natūraliai kyla klausimas, ką galima būtų veikti?
Naršydama interneto platybėse radau įvairiausių smagių minčių, ką būtų galima veikti. Kadangi, manau, ne visi tėveliai turi laiko, noro ir kantrybės ieškoti, tai pagalvojau, kad pravers, jei pasidalinsiu. Taigi.
Vasara – kelionių metas, ar ne? Kaip jūs keliaujate? (Mašina? Lėktuvu?)Jeigu nuolat keliaujate viena transporto priemone, būtų labai smagu kokį laisvadienį išbandyti naują. Pavyzdžiui, kodėl traukinuku nepašokus iš Vilniaus iki Trakų? Prisimenu, kaip aš su mokiniais kiekvieną birželį kalbėdavau apie keliones arba transporto priemones, ir mes būtinai kur nors keliaudavome traukiniu. O įspūdžių! Tiesa, prieš tai maršrutą išbandydavau aš su savo šeimyna: keliaudavome, ieškodavome vietos piknikui, aptardavome, kas būtų smagu su mokinukais, o kas – ne. Paprastai tai būdavo labai smagi išvyka prieš pat mokslo metų pabaigą – juk vaikai nedažnai važiuoja traukiniu, kai kuriems tai būdavo pats pirmiausias kartas!
Jeigu nenorite/negalite keliauti, iš prekybos centro parsineškite tiek didelių kartoninių dėžių, kiek turite vaikų. Žinoma, nepamirškite įtraukti į veiklą ir kaimynų: juk vasarą dažnas gyvena sode ar sodyboje ir kaimynų vaikai juk galbūt norėtų veiklos kaip ir jūsiškiai. Net ir daugiabutyje bus smagiau, jei pasikviesite ir kaimynų vaikus dalyvauti. Ach…nukrypau.
Taigi. Didelės dėžės. Dar ištraukite spalvingus žurnalus, lipdukus, spalvoto popieriaus skiautes, klijus ir…tegul kiekvienas vaikas padaro po vagoną. Nepamirškite, kad vagonas turi turėti ratus!Po to visus vagonus sujunkite. (PASTABĖLĖ: gražiausiai atrodo, jei dekoruojami ratai ir tie dėžės „kraštai”, o pati dėžė tiesiog nudažoma arba – jei ir taip graži – paliekama tiesiog tokia, kokia yra). Ir, žinoma, tegul visi vaikai sušoka kiekvienas į savo vagoną ir…leidžiasi į Lala šalį! Ko tokia veikla moko? Ogi atkaklumo, baigti pradėtą darbą ir dirbti su kitais vardan vieno tikslo.
Lyja, o turite tik popieriaus lapą ir tušinuką? Nieko baisaus! Svarbu turėti tiek popieriaus lapų (lapelių), kiek yra vaikų. Ant kiekvieno lapelio nupieškite veidą su neigiama emocija (liūdnas, piktas, išsigandęs, ligotas ir pan.) Apverskite lapus ir sudėkite juos ant stalo. Tegul vaikas ima vieną. Paprašykite, kad pavaidintų tą „jausmą”, kuris nupieštas (pavyzdžiui, pavaidintų, kad verkia). Tada kiti vaikai klausia, KODĖL jis taip jaučiasi, ir vaikas turi sugalvoti atsakymą. O jau tada visi siūlo išeitis, kad vaikas pasijustų geriau. Ko toks žaidimas moko? Empatijos. Visų pirma, iš pradžių šį žaidimą prie jo nepratusiems vaikams žaisti yra sunku. Nes dažnai jie geba pavaidinti, tačiau pasakyti, kodėl taip jaučiasi – ne. Juk kartais sunku paaiškinti, jei IŠ TIESŲ taip jautiesi…ką jau kalbėti apie įsivaizduojamą bėdą! Tačiau pamažiukais iš tiesų „įsivažiuoja” visi. Aš savo darbe turėjau medžiagines-pirštukines lėlės, ant kurių tiesiog juodu flomasteriu buvo išpiešti įvairiausi jausminiai veideliai. Jau po kelių dienų vaikai puikiausiai pri(si)galvodavo situacijų, kodėl jiems liūdna, skaudu, pikta ar kodėl išsigando ir pan. Ir galėdavo pasakyti, kas jiems padėtų 😀 Pavyzdžiui, ledinukas!
Prisimenate seną gerą „šilta” ir „šalta” žaidimą, kai reikia paslėpti objektą, ir vienas vaikas jo ieško, o kiti šaukia „šalta” (jei vaikas tolsta nuo objekto) ir „karšta”, jei vaikas artėja prie objekto? Kai erdvė didžiulė (sode, sodyboje, kaime), toks žaidimas gali užimti vaikus kiauras dienas. Beje, aš su savo mokinukais dar žaisdavau pakeisdama žodžius į, pavyzdžiui, aktualius tai temai, kurią mokydavomės. Pavyzdžiui, jei mokydavomes raides „a” ir „b”, tai sakydavome „a”, kai artėja prie objekto, o „b” – kai tolsta arba jei kalbėdavome apie kačių giminę, tai sakydavome „tigras”, kai artėja ir „liūtas”, kai tolsta ir t.t. ir pan.Ko šis žaidimas moko? Bendradarbiavimo. Čia svarbiausia ne konkurencija, o bendradarbiavimas, todėl žaidimas ypač tinkamas ikimokyklinukams.
Man labai patinka amerikiečių žaidimas „I Spy” – „Aš matau”. Tiesiog apsidairykite ir sakykite: aš matau… galima sakyti formą, galima sakyti spalvą, galima sakyti paskirtį ir tt. ir pan. Pavyzdžiui, aš matau kvadratą. O visi kiti turi atspėti, tarkim, kad jūs matote kvadratinę dėžutę. Arba geltoną drugelį ant vieno iš vaikų marškinėlių. Arba skudurėlį, kuriuo valomos dulkės ir pan. Tas, kuris atspėja, yra kitas, galintis sakyti „aš matau…”. Mes šį žaidimą mėgstame žaisti mašinoje. Beje, kadangi mašinoje pro langus vaizdai vis keičiasi, tai galima sakyti tik tai, ką matome mašinoje. Tenka būti labai išradingiems! Ko moko šis žaidimas? KANTRYBĖS. Juk reikia laukti, reikia nepertraukti kitų žaidėjų ir t.t. ir pan.
Kitas smagus lauko žaidimas yra „mama, ar galiu?” Vienas žaidėjas (geriausia suaugęs) yra „mama”, o kiti – „vaikai”. Sustatykite vaikus į vieną liniją o pats atsistokite maždaug už 10 žingsnių. Vaikams duokite nurodymus. Pavyzdžiui, „Vilhelmai, gali vieną kartą šoktelėti į priekį”. Tas vaikas, kurio vardą ištarėte, sako: „Mama, ar galiu?” Jūs sakote: „Taip, gali” arba „Ne, negali”. Jeigu pasakote „taip”, vaikas turi būtinai padėkoti. Jei nepadėkoja arba nepaklausia, ar gali, eina žingsnį atgal (arba net grįžta į pradžią). Žaidžiate tol, kol kuris nors vaikas pasiekia „mamą”. Ko moko šis žaidimas? PAGARBOS. Jei prašysite, kad vaikas elgtųsi pagarbiai, tai nieko nereikš. Vaikas turi būti mokomas (ir pavyzdžiu, ir priminimais) elgtis pagarbiai. Šis žaidimas moko paklausti tėvų leidimo, padėkoti, kai leidimas suteikiamas ir pan. Beje, pradžioj būna daug nepasitenkinimo (vaikas puola vykdyti nurodymo nepaklausęs, ar galima. Arba pamiršta pasakyti „ačiū”), todėl LABAI AIŠKIAI ir KELIS KARTUS pakartokite žaidimo taisykles. Galite net kartą-kitą sužaisti „ne iš tikrųjų”, kad vaikai tikrai suprastų, ko norite. O po to tiesiog būkite kūrybingi, kad užduotys vaikams būtų smagios. Kai vaikai jau puikiai moka žaisti, leiskite ir vaikams būti „mama”.
Dar vienas žaidimas (tinkamas vakarui ar tiesiog nuraminti įsisiautusius vaikus), kuriam reikia tik kamuolio, yra „teisybės sakymas”. Čia vėlgi svarbiausia emocijos ir jų įvardinimas, tačiau žaidimas moko NUOŠIRDUMO ir SĄŽININGUMO. Vienas žaidėjas pradeda sakydamas: „Aš išsigandau, KAI…” ir ridena kamuolį kitam žaidėjui. Tas žaidėjas turi sakinį baigti ir…kamuolys ridenamas kitiems. Kai visi pasako, kada jie buvo išsigandę, paskutinis, turėjęs kamuolį, ridena jį vėl, tačiau jau sugalvoja kitą emociją: „Aš supykau, KAI…” Taip vaikai mokosi atskleisti savo emocijas ir nebijoti pasakyti tai, ką jaučia. Jeigu atvirai kalbate apie šeimos narių poelgius nesmerkdami jų ir jų emocijų, vaikai išmoksta sveiko bendravimo su artimaisiais abėcėlės.
Jeigu turite rūbų džiovyklę, vasarą pasistenkite būti draugiški gamtai ir jos nenaudoti. Vietoj to gerą pusvalandį galite rūbus džiauti drauge su vaiku: lavės jo smulkioji motorika, o ir būsite drauge. Kai išdžius, viską rūšiuokite: raskite kojinių poras, sudėkite rūbus į krūveles „mamai”, „tėtei”, „sesei” ir pan. Be to, vaikas mokosi ir ATSAKOMYBĖS – juk už šeimos vientisumą, bendrumą atsakingi visi jos nariai! Tik – šiukštu – ne verskite vaiką, o žaismingai jį sudominkite, kad „pagalba” mamai/tėčiui atrodytų kaip smagus žaidimas.
Pasakykite, ar yra vaikas, kuriam nepatinka balionai??? Na, man tokio sutikti nepavyko. Vaikus padalinkite į dvi grupes. Kiekvienai grupei duokite du-tris balionus. Kai pasakysite „pradedam!”, vaikai turi išlaikyti balionus ore (nenukritusius) nuolat juos atmušdami kuo ilgiau. Kai nukrenta nors vienas balionas, žaidimas baigtas. Su vyresniais vaikais galite būti kūrybingesni: pavyzdžiui, balionus galima atmušinėti tik galva…koja…nosimi…nykščiu ir pan. Ko moko šis žaidimas? Visų pirma to, kad tik dirbdamas kartu pasieksi tikslą, o ginčai neduos jokios naudos. Be to, vyresniems vaikams galite priminti šią gyvenimišką išmintį, kai pradeda burbėti, jog reikia padėti dengti stalą ir/ar susitvarkyti savo kambarį.
Vėl lyja? Įrašykite mėgiamą pasaką! Kiek kartų teko tai daryti su vaikais (o teko daug), tai jiems paprastai labai patinka. Po to klausosi ir klausosi…O kur dar pats įrašymo džiaugsmas, pastangos skaityti (pasakoti) raiškiai ir t.t. ir pan. Jeigu vaikas nemoka sekti pasakų, tegul įrašo tai, ko tik jo maža širdelė geidžia. Po to paprašykite, kad įrašytų ką nors „zyziančiu” balsu. Paprastai užtenka perklausyti kartą-kitą ir jau nebereikia vaikams aiškinti, kodėl jums nepatinka, kai jie kalba tokiu balsu. (Aš vis saviškiams sakau – kai pradeda tokiu balsu kalbėti – kad nieko nesuprantu ir palauksiu, kol vaikas vėl kalbės savo gražiuoju balseliu…) Šis žaidimas ne tik smagus – vaikas mokosi, ką reiškia TONAS, kuriuo mes kalbame.
Norite, kad vaikas pozityviau žvelgtų į pasaulį? (patikėkite, puikiai, PUIKIAI žinau, ką reiškia auginti negatyvistą 😀 ) Pažaiskite tokį žaidimą: pradėkite „istoriją” liūdnai: „Augustas atsibudo karštą dieną ir užpyko, nes prisiminė, jog jam vis dar po ligos negalima maudytis ežere”. Vaikas turi užbaigti „istoriją”, kodėl visgi tai nebuvo TAIP blogai: „Ačiūdiev, kieme augo dideli medžiai, kurių pavėsyje aš galėjau žaisti futbolą su Elze”. Ir t.t. ir pan. Šis žaidimas moko OPTIMIZMO ir lengviau susidoroti su gyvenimo nemalonumais.
Manote, jog vaikui trūksta kūrybiškumo ir/ar problemų sprendimo įgūdžių? Į didelį šiukšlių maišą (nepermatomą) surinkite įvairių namuose esančių objektų (pieštuką, šiukšlių dėžę (jei turite popieriams), batą, saulės akinius, stiklinę ir t.t. ir pan.). Susėskite ratu. Traukite po vieną objektą ir klauskite, kam jis yra naudojamas. Kai vaikas atsakys, klauskite, kam DAR jį būtų galima naudoti (pavyzdžiui, šiukšlių dėžę popieriams dar galima būtų naudoti kaip kėdę, kibirą, būgną ir pan.)
Manote, jog vaikas galvoja tik apie save, prašo visko tik sau ir neatsižvelgia į aplinkinius? (Nepamirškite, jog visi ikimokyklinukai yra daugiau ar mažiau egocentriški. Empatijos ir užuojautos reikia mokyti, tai nėra savaime suprantama mažam vaikui). Užrašykite ant popieriaus lapo tris dalykus, kuriuos labai mėgstate (tai gali būti daiktas, veiksmas, jausmas ir pan.). Jei vaikas nemoka skaityti, šalia nupieškite piešinuką. Paveikslėlį uždenkite ir paprašykite vaiką, kad šis pakartotų tris jūsų mėgiamiausius dalykus. Jei pakartoja teisingai, pripieškite dar vieną. Žaiskite tol, kol vaikas prisimins ir galės išvardinti. Tada – jo eilė. Jei nemoka rašyti ir atsisako piešti, padėkite jam. Iš pradžių vaikams šis žaidimas yra daugiau atminties lavinimo žaidimas, tačiau lašas po lašo pastebėsite, kad vaikas vis daugiau atsižvelgia į kitų žmonių pomėgius, jausmus, be to, jis vis geriau įvardina ir savo pomėgius bei jausmus. Ir tai yra labai svarbu, nes pažįstu ne vieną suaugusįjį, kuris nežino, ką labiausiai mėgsta, nes…niekada apie tai nesikalbėjo su artimais žmonėmis. Tiesiog plaukė gyvenimo upe, ir tiek.
Norite lavinti ikimokyklinuko stambiąją motoriką? Žinoma, basomis lakstymas vasarą yra puiku, tačiau galite ir pažaisti tokį žaidimą: paprašykite vaiko atlikti du veiksmus TUO PAČIU METU. (pavyzdžiui, šokinėti ir ploti rankomis) Raskite veiksmų, kurių NEGALIMA atlikti vienu metu (pavyzdžiui, gultis ir stotis tuo pačiu metu). Tegul vaikas pats sugalvoja tokius veiksmus, ir visi kartu darykite. Tai – puikus paįvairinimas tiesiog įprastam „Jurgelio Meistrelio” žaidimui.
Šią vasarą mes atradome žaidimą „Jenga”. Žaidžiam ir žaidžiam. Smagiausia, kad jis tinka visiems vaikams, todėl galime žaisti net ir visa šeima. Taigi beveik nuolat kas nors jį žaidžia: tai Morta su Vilium, tai Augustas su tėte, tai aš su Morta ir Vilium ir t.t. ir pan.
Ir dar. Taip, kaip jau esu rašiusi, kad namų tvarkymas gali tapti smagia atrakcija vaikams, taip ir aplinkos tvarkymas: šluokite kiemą, surinkite akmenis, Morta su bočiumi ir žolę pjovė, o jau indus po pietų iš lauko visi trys muškietininkai padeda sunešti.
Kokius žaidimus žaidžiate jūs?
Nuotrauka: paparutzi „child’s play”