„Vaikystės sodas“

Pagalbos
vaikui centras

„Vaikystės sodas“
Kontaktai
„Vaikystės sodas“

Visi įrašai

IDĖJOS VAIKŲ GIMTADIENIAMS. Guodos 4-asis gimtadienis.
2010 02 08
 
 
Kadangi iš tiesų nemažai tėvų stengiasi, kad vaikučių gimtadieniai būtų kuo smagesni, jau pernai pagalvojau, kad būtų labai smagu sukaupti gimtadieninių idėjų banką, tačiau…kol kas jis kaupiasi labai iš lėto. Dėl to labai apsidžiaugiau, kai tik ką smagų ketvirtąjį gimtadienį atšventusios Guodos iš pajūrio mama sutiko aprašyti šią gražią ir kupiną smagių idėjų šventę! Viliuosi, kad gera pradžia – pusė darbo ir smagių gimtadienių aprašymai pasipils it iš Gausybės Rago. O dabar …žavingas Guodos gimtadienio – tema „Žiema” – aprašymas!
Mamos Janinos pasakojimas:
 
Na ką gi, atėjo ir žaibu praskriejo mūsų mažutės ketvirtasis gimtadienis.
 
 
Stengiausi sukurti šventę vaikams, nors suaugusiųjų buvo daugiau nei vaikų. (Vis neapleidžia mintis, kad jeigu ji būtų gimusi vasarą, pakviesčiau visą darželio grupę, bet žiemą nedrįstu 🙂 ). Visgi užsakiau gerą orą ir sugalvojau dalį šventės praleisti lauke.
Iš vakaro ant lango su vaikais pakabinome vardą (įvardinom raides, jų spalvas bei susipažinome su ketvertu), tą patį padarėme ir puošiant tortą. Ryte puošėme balionais.
Taigi apie šventės programėlę: visiems susirinkus iškart ėjome į kiemą, paguldžiau Guodą į sniegą,
 
 
padėjau atsistoti (kad atspaudas nesusigadintų pačiai atsistojant) ir pasiūliau vaikams nuspalvinti jos atspaudą. Tuo tarpu atidariau priemonių dėžę, joje buvo kruopos, dribsniai, šiaudeliai ir daržovės 🙂 . Sakyčiau vaikai ėmėsi šio darbelio nedrąsiai, matyt, neįprastos piešimo priemonės, o gal tiesiog nesusipažinę/neapsipratę naujoje aplinkoje ir reikėjo labiau „apšildančio“ žaidimėlio pradžiai (neturiu patirties kuriant vaikų šventes). Visgi „piešinys“ buvo padarytas ir vėliau peržiūrint nuotraukas pasirodė, kad visų veidai pakankamai linksmi buvo.
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Kadangi mažiukas kategoriškai atsisakė kartu su visais eiti į lauką (jau norėjo pietų miegelio) ir darbelyje nedalyvavo, o priemonių liko, kitą dieną mes nuėjome su juo ir „pribaigėme“ šį kūrinį. Pas mus nuolat lankosi kiškiai ir kurapkos, pagalvojau, kad ir jiems galime padaryti šventę šią ypač šaltą žiemą.
 
 
 
Toliau sekė dovanų teikimas, pirmiausia nuo tėvelių gavo išsvajotas roges, jų mes tiesiog paniškai ieškojom ir vos gavom savaitę iki gimtadienio. Gavę tikrai lengviau atsikvėpėm, kad nereikėjo keisti planų ir galvoti apie kitą dovaną. Štai tau ir tikros žiemos padariniai 🙂
 
 
 
Pasivažinėjimas rogutėmis truko neilgai, nes nors ir švietė saulutė, bet kaip ir įprasta pajūryje, pūtė žvarbokas vėjas. Visi jau buvo bepradedantys šalti ir pakviesti mielai sugužėjo vidun. Dovanų teikimas tęsėsi viduje, bet čia irgi, ko gero, buvo klaida, nes Guoda gavusi kiekvieną dovaną tuoj lėkdavo atskirai nuo visų jos pakuot ir žiūrėt, o susirinkusiesiems beliko laukti, kol ji teiksis vėl ateiti pasiimti kitos. Manau, kad teikimą reikėtų nukelti labiau į pabaigą. Taigi kol Guoda pakavo dovanas, o aš bandžiau ją įkalbėti eiti prie stalo užkąsti, svečiai beveik nuobodžiavo. Gerai, kad buvau iš anksto paruošusi linkėjimų lapus. Šiam momentui jie labai tiko. Svečiai rašė, piešė, o Guodą išsipakavusią ir ketinančią žaisti su dovanomis, šiaip ne taip priprašiau eiti prie stalo su sąlyga, kad iškart galės pūsti žvakutes.
 
 
 
 
 
Visiems užkandus vaikiško meniu, ėmėmės žaidimų. Pirmasis – „Užklijuok klounui nosį užrištomis akimis“. Deja, nuotraukose užfiksuotas tik galutinis momentas, pats procesas liko kameroje.
 
 
 
 
Toliau veidų piešimas pačiam vaikui išsirinkus iš knygutės kuo norėtų būti. Ši veikla sužavėjo visus, ir vaikus, ir suaugusiuosius, nedaug trūko, kad ir suaugusieji būtų išpiešti. 🙂 Ypač rekomenduotinas žaidimas, norintiems vakarėlio su daug juoko, susižavėjimo ir gerų emocijų.
 
 
 
Vaikai kaip reikiant įsisiautėjo ir toliau jų ragint žaisti nereikėjo, patys ėmėsi saviveiklos – piešė, grojo, šokinėjo ir tikrai neliūdėjo. Buvo ir torto valgymas, bet tapęs visai nereikšmingu įvykiu tame emocingame šurmulyje.
 
 
 
Tiesa, pasinaudojusi šio tinklaraščio bendraamžės Mortos mamos Austėjos patirtimi, daugumą žaislų buvau užrakinusi kitame kambaryje. Todėl džiaugiausi, kad ir vaikams netrūko veiklos, ir pošventinis tvarkymasis užėmė visai nedaug laiko.
Piešimą su vaikais pratęsėme ir kitą dieną.
 
 
 
Po šventės visiems elektroniniu paštu išsiuntėme nuotraukas ir padėkojome. Tai tiek iš mūsų mažutės (nors ir ne mažiausios) gimtadienio akimirkų.