Apie mokyklą galvojau jau seniai. Kai Vaikystės Sodo tėvai pirmą kartą apie ją užklausė dar 2010 metais, pasakiau, kad užduotų tą klausimą po poros metų. Mat aš šventai tikiu, kad pradžia turi būti ne mokykloje. Į mokyklą ateina jau didelis, iš esmės susiformavęs žmogus.
Kita vertus, iki penktos-šeštos klasės mes dar turime šansą daryti jaunam žmogui didelę įtaką. Įtaką tam, kaip jis mokysis. Koks bus jo požiūris į ugdymą(si). Kokia bus jo vidinė motyvacija. Ar stiprus bus jo emocinis stuburas. Kokie bus socialiniai įgūdžiai. Ar mokės mokytis. Kritiškai mąstyti. Formuluoti klausimus. Rasti reikiamą informaciją. Kai pagalvoji, ikimokykliniame ir pradinės mokyklos amžiuje reikia tiek daug išmokti apie šį pasaulį…uch!
Tad kai pradėjau galvoti apie mokyklą, iškart susimąsčiau apie tai, koks turėtų būti geriausios mokyklos pavadinimas. Ambicinga? Žinoma! Bet geriau nė nepradėti, jei ruoši save nesėkmei. Ruoškis sėkmei suprasdamas, kad gali ne tik skristi, bet ir kristi. Bet kiekvienas suklupimas – puiki galimybė tęsti kelionę vis tvirčiau stovint ant kojų.
Man labai norėjosi sieti mokyklos pavadinimą su Lietuvos istorija. Su svarbiu Lietuvai žmogumi. Su moterimi. Kodėl būtent su moterimi? Todėl, kad Lietuvoje vis dar labai stiprūs stereotipai. Be to, be Barboros Radvilaitės nelabai ką ir žinome. Kokia kita karališka moteris iškyla, kai galvoju apie Lietuvą? Man – tik vienintelė mūsų karalienė Morta, karaliaus Mindaugo žmona. Be to, kad Morta buvo vienintelė karalienė, ji buvo ir pirma ryški moteris mūsų valstybės istorijoje, turėjusi nemažai įtakos. Jos jautrumas artimiesiems ir rūpestis valstybės reikalais susieti su esminiais įvykiais kuriant Lietuvos karalystę. Karalienė Morta aktyviai dalyvavo politiniame Lietuvos gyvenime, turėjo savo nuomonę visais klausimas. Būtent toks gebėjimas ne tik įsiklausyti į kito nuomonę, bet ir turėti savo nuomonę bei gebėti ją pagrįsti, manau, yra itin svarbūs XXI amžiaus žmogui. Nes, žinia, dabar jau net personalo vadyboje įsigali tokie terminai kaip „opinion of the crowd”, t.y. nebe „opinion of the management”, nes dabar – kaip niekada anksčiau – yra svarbus kiekvienas žmogus. Priimti sprendimus ir kritiškai mąstyti turi nebe tik karaliai 🙂
Karalienės Mortos valdymo – nors ir trumpo – metu į Lietuvą atkeliavo daug mokslo ir kultūros naujovių. Kadangi Karalienės Mortos mokykloje ugdymo procesą grįsime naujausiais moksliniais tyrimais, įrodančiais, kaip mokosi žmogus, manau, tinkamesnio pavadinimo už šį net ir norėdamas nerastum. Neabejoju, kad pradinėje mokykloje vaikai mokosi per konkrečias patirtis, kad vienas svarbiausių uždavinių ir susieti turimą informaciją su nauja. Karalienės Mortos mokykloje bus taikomi aktyvaus mokymo(si) metodai, kurie, mano giliu įsitikimu, yra tinkamiausi XXI amžiaus mokiniams.
Galiausiai paskutinis argumentas – Karalienės Mortos premija, kuri yra skiriame kūrybiškiausiems Lietuvos vaikams. Kadangi vedu nemažai seminarų apie kūrybiškumą, visada pabrėžiu, kad kūrybiškumas yra žmonijos tobulėjimo pagrindas. Jeigu A.Einšteinas nebūtų buvęs kūrybingas, jeigu T.Edisonas nebūtų buvęs kūrybingas, jeigu D.Kahnemanas nebūtų buvęs kūrybingas, tai šiandien mes kaip žmonija nebūtumėme ten, kur esame. Kūrybiškumas yra būtinas visur: matematikoje, fizikoje, biologijoje, ekologijoje…ne tik dailėje, šokyje, muzikoje ar literatūroje. Kaip teigia seras K.Robinsonas, mokyklos žudo kūrybiškumą. Kad nebūtų žudomas kūrybiškumas, turi būti ir štai taip. Ir taip ir bus! Tai bus nauja, nematyta, nepatirta. Ir ši mokykla turės šaknis Lietuvos istorijoje, tačiau bus sukurta XXI amžiaus vaikams.
Ir, žinoma, pedagogai. Žinot, kas būtų (tikriausiai) juokinga, jei nebūtų labai graudu? Tai, kad mes visi savo vaikams norime geriausio mokytojo, tačiau nenorime, kad mūsų vaikai stotų į pedagogiką. Paradoksalu, ar ne? Kai tik pasiklausai tėvų, tai jie norėtų, kad jų vaiko mokytojas būtų išprusęs, gebėtų kalbėti užsienio kalba, būtų energingas, žavingas, puikus oratorius, domėtųsi kvantine fizika (na, gerai, čia šiek tiek perlenkiau:)) ir mažų mažiausiai keletą kartų per mėnesį eitų į teatrą, o televizoriaus nežiūrėtų arba žiūrėtų tik Discovery – nes juk toks mokytojas perteiks tai, ko labiausiai reikia mūsų vaikams, ar ne?! Aš – patikėkite – irgi noriu tokio mokytojo savo vaikams. Tokių mokytojų. Deja, visi žinome, kad dažniausiai – jeigu gali įstoti į tarptautinius arba mediciną – tai net jeigu ir labai myli vaikus, stosi ten. Ir savo vaiką raginsi ten stoti, nors ir matysi, kad jis būtų fantastiškas pedagogas kitų žmonių vaikams! Vietoj to, kad džiaugtumėmės, mes bandome jį atkalbėti… Kodėl? (Klausimas retorinis).
Taigi mano tikslas – kaip ir su Vaikystės Sodu – pritraukti žmones, kurie tiki. Kurie tiki, kad švietimas ne tik gali, bet ir privalo būti kitoks. Ir žinau, kad taip ir bus. O tai jau yra puiki pradžia, ar ne?!
Medalis (įrašo iliustracija) – J.Kalinausko, skirtas Lietuvos Karalienės Mortos karūnavimo 750-mečiui paminėti.
